Ar vandenilio vandens buteliukai iš tikrųjų veikia? Ką rodo laboratoriniai duomenys

Ar vandenilio vandens butelis „veikia“, iš tiesų priklauso nuo to, kurį iš dviejų atskirų klausimų užduodate. Pirmasis – ar prietaisas apskritai pakeičia vandenį: ar jis prideda molekulinio vandenilio, kurį galima išmatuoti tam skirtu prietaisu? Antrasis – ar išmatuotas vandenilis, jį išgėrus, sukelia pastebimą arba kliniškai užfiksuotą poveikį. Nepriklausomas laboratorinis tyrimas gali atsakyti į pirmąjį klausimą ir pateikti konkrečius skaičius, susijusius su konkrečiu buteliu. Antrasis klausimas tebėra aktyviai tiriamas, o abu klausimus sujungus į vieną užtikrintą „taip“ teiginį, kaip tik ir sukuriamas įspūdis, kad rinkodaros puslapiuose viskas paprasčiau, nei yra iš tikrųjų. Šiame straipsnyje aptariami tikrieji dujų chromatografijos duomenys apie „Hydrion Core“ ir „Hydrion Pulse“, paaiškinama, kodėl kai kuriais tyrimo metodais verta pasitikėti labiau nei kitais, ir išdėstoma, ką FDA saugos statusas patvirtina, o ko ne, kad žinotumėte, ką patikrinti prieš patikėdami bet kokio butelio teiginiais apie vandenilį.

• Nepriklausomi laboratoriniai tyrimai dujų chromatografijos metodu nustatė konkrečias vandenilio koncentracijas „Hydrion Core“ ir „Pulse“ įrenginiuose konkrečiais laiko momentais – tai kitokio pobūdžio įrodymai nei suapvalintas skaičius produkto puslapyje.
• ORP matuokliai į pH ir temperatūrą reaguoja beveik taip pat stipriai kaip į vandenilį, todėl vien jų rodmenimis negalima patikimai patvirtinti ar palyginti tikrojo butelio vandenilio kiekio.
• FDA GRAS statusas vandenilio dujoms taikomas jų saugai maiste ir gėrimuose esant nurodytai koncentracijai; jis nieko nepasako apie tai, ar geriant tokį vandenį galima gauti naudos sveikatai.
• Prietaisas, į vandenį išskiriantis išmatuojamą vandenilio kiekį, ir tai, ar šis vandenilis pakeis savijautą, yra du atskiri klausimai. Pirmąjį pagrindžiantys tyrimai yra gerokai labiau įtvirtinti nei antrąjį pagrindžiantys tyrimai.

Ką iš tiesų turima omenyje klausiant, ar vandenilio vandens butelis „veikia“

Kai kas nors paieškos laukelyje įveda „ar vandenilio vandens buteliai veikia“, klausime paprastai suplakami du skirtingi dalykai, jų neatskiriant. Viena klausimo dalis – ar butelis fiziškai atlieka tai, kas nurodyta etiketėje: per SPE/PEM membraną leidžia elektros srovę per vandenį, išskiria vandenilio dujas ir ištirpdo jas likusiame vandenyje. Kita dalis – ar geriant tokį vandenį paskui pajuntamas koks nors poveikis arba ar vėliau jį galima išmatuoti organizme laboratorijoje. Produkto puslapis, žadantis daugiau energijos ar geresnį gebėjimą susikaupti, iš tiesų užtikrintai atsako į antrąjį klausimą, nors toks užtikrintumas pasiskolintas iš atsakymo į pirmąjį. Būtent todėl skeptiškai nusiteikęs skaitytojas negali įvertinti viso teiginio remdamasis vienu rinkodaros tekstu.

Šiame straipsnyje kiekviena klausimo dalis nagrinėjama atskirai. Kalbant apie vandenilio išskyrimą, kaip pavyzdys naudojama nepriklausomai užsakyta „Hydrion Core“ ir „Hydrion Pulse“ tyrimo ataskaita, parodanti, kaip atrodo tikras patvirtinimas: nurodyta laboratorija, nurodytas prietaisas ir tikslūs laiko momentai, o ne vienas suapvalintas skaičius. Kalbant apie poveikį, apžvelgiama dabartinė pagrindinių mokslinių tyrimų padėtis, ląstelių kultūroje gautų rezultatų neišplečiant iki teiginio apie tai, kaip butelis privers jus jaustis rytoj ryte.

Ar butelis iš tiesų gali į vandenį išskirti išmatuojamą vandenilio kiekį?

Tiesiausias būdas išsiaiškinti, ar prietaisas į vandenį išskiria vandenilį, – ištirti patį vandenį tam skirtu prietaisu, o ne laikyti gamintojo produkto puslapyje nurodytą skaičių galutiniu atsakymu.

Ką ir kaip ištyrė laboratorija

Nepriklausomus „Hydrion Core“ ir „Hydrion Pulse“ tyrimus Hendersono mieste, Nevados valstijoje, atliko „H2 Analytics“, naudodama dujų chromatografą „SRI 8610C“. Dujų chromatografija laikoma etaloniniu ištirpusio molekulinio vandenilio kiekio nustatymo metodu, nes juo matuojamos pačios dujos, o ne tik su jomis susijęs netiesioginis rodiklis (šaltinis: ORP nereikėtų naudoti vandeninio H2 koncentracijai įvertinti ar palyginti). Laboratorija ištyrė po du atskirai įsigytus „Core“ ir „Pulse“ įrenginius, o ne vieną mėginį. Tai svarbu, nes vieno butelio tyrimas neparodo, ar gautas rezultatas tipiškas, ar tai tik atsitiktinai geras rezultatas. Kita nepriklausoma laboratorija – „SGS Silver State Analytical Laboratories“ – tą patį vandenį patikrino pagal 34 saugos rodiklius, įskaitant elektroduose naudojamą platiną ir titaną, ir visi 34 rezultatai buvo mažesni už laboratorijos kiekybinio nustatymo ribą. Visa tyrimo metodika ir rezultatai skelbiami laboratorinės sertifikacijos ataskaitoje.

Koks išmatuotas kiekis tenka vienai porcijai

Po 10 minučių trukusio vandenilio įsotinimo dujų chromatografu dviejuose „Core“ įrenginiuose nustatyta 5,85–6,05 mg/l ištirpusio vandenilio; po 20 minučių kiekis išaugo iki 9,00–9,14 mg/l. Dviejuose „Pulse“ įrenginiuose po 5 minučių „Boost“ ciklo nustatyta 8,079 mg/l, o po 10 minučių – 9,00 mg/l. Pačiame „Hydrion Core“ produkto puslapyje aprašomas trumpesnis, kasdieniam naudojimui skirtas ciklas: teigiama, kad jis trunka mažiau nei penkias minutes, o standartinio ciklo tikslinė koncentracija nurodoma kaip „iki 5 000 ppb (5 ppm)“. Šis rinkodaroje pateiktas skaičius ir vėlesniais laiko momentais laboratorijoje nustatyti rodmenys apibūdina dvi skirtingas tyrimo sąlygas, todėl jie vienas kitam neprieštarauja. Vis dėlto jų nereikėtų pateikti taip, tarsi tai būtų tas pats teiginys: prie kiekvieno skaičiaus reikia nurodyti atskirą šaltinį ir laiko momentą.

Kodėl ne visi etiketėje nurodyti vandenilio kiekiai reiškia tą patį

Ne kiekvienas prietaisas, nurodantis vandenilio koncentraciją, buvo tikrintas tiesioginiu metodu, pavyzdžiui, dujų chromatografija. Dažniausiai vartotojų naudojamas alternatyvus prietaisas – ORP matuoklis – turi realų apribojimą, kurį verta suprasti prieš juo pasikliaujant. ORP rodo, kaip stipriai tirpalas linkęs atiduoti arba priimti elektronus, o ištirpęs vandenilis yra tik vienas iš kelių veiksnių, darančių įtaką šiam rodmeniui. Vieno pH vieneto pokytis ORP rodmenį pakeičia maždaug tiek pat, kiek jį pakeistų šimtą kartų pakitusi vandenilio koncentracija, o vandens temperatūrai pasikeitus 20 °C, rodmuo pakinta maždaug tiek pat, kiek vandenilio kiekiui pasikeitus dešimt kartų (šaltinis: ORP nereikėtų naudoti vandeninio H2 koncentracijai įvertinti ar palyginti). Tai reiškia, kad dviejų mėginių, kuriuose iš tiesų yra toks pats didelis vandenilio kiekis, ORP rodmenys gali skirtis priklausomai nuo kambario temperatūros arba vandentiekio vandens, iš kurio jie paimti, pH. Paprastas vartotojams skirtas matuoklis, nekompensuojantis temperatūros ir pH pokyčių, pats šių skirtumų ištaisyti negali.

Suapvalintas teiginys „iki X ppb“ produkto puslapyje nurodo, kokio rezultato siekia gamintojas, o ne tai, ką patvirtino nepriklausoma šalis. Datą turinčioje laboratorinio tyrimo ataskaitoje nurodoma laboratorija, prietaisas, metodas ir tiksli mėginio tyrimo minutė, tad tai visai kitokio pobūdžio teiginys. Jei mieliau norite patys ištirti vandenį ir sužinoti praktinę informaciją apie lašų testus bei matuoklius, visa tai išsamiai aptariama vandenilio matavimo ir ORP mito vadove, o ne kartojama čia.

Ar vandenilio išskyrimas reiškia, kad pasikeis savijauta?

Vandenilio kiekio vandenyje matavimas atsako tik į pirmąją pradinio klausimo dalį. Tyrimai, susiję su antrąja dalimi, prasidėjo nuo 2007 m. laboratorinio tyrimo, kuriame nustatyta, kad molekulinis vandenilis kultivuotose ląstelėse selektyviai reagavo su hidroksilo radikalais, bet nepaveikė kitų reaktyvių molekulių, kurių organizmui reikia normaliam signalų perdavimui, pavyzdžiui, vandenilio peroksido ir azoto oksido. Būtent šis selektyvumas ir išskyrė tą rezultatą, tačiau kultivuotose ląstelėse stebėta reakcija vis dar yra per kelis etapus nutolusi nuo patvirtinto poveikio žmogui, išgėrusiam butelį vandens.

Vėlesniais metais tas pats klausimas pradėtas tirti su gyvūnais, nagrinėjant, pavyzdžiui, išemijos ir reperfuzijos pažeidimus bei organų transplantaciją, o tik paskui – atliekant nedidelius tyrimus su žmonėmis, pavyzdžiui, sergančiais 2 tipo diabetu ar metaboliniu sindromu ir hemodializuojamais pacientais. Tyrimo klausimą nagrinėti paeiliui – nuo ląstelių prie gyvūnų, o paskui prie žmonių – šiame etape yra įprasta, tačiau tai reiškia, kad konkretaus teiginio apie poveikį svarba priklauso nuo to, kurioje šio kelio dalyje atliktas pagrindinis tyrimas, o ne nuo to, kaip užtikrintai jis pateikiamas produkto puslapyje. Ląstelių tyrimų moksliniai pagrindai, susiję su pradiniu atradimu, aptariami molekulinio vandenilio paaiškinime, o išsamesnė iki šiol atliktų tyrimų su žmonėmis apžvalga pateikiama įrodymais pagrįstoje vandenilio vandens apžvalgoje, todėl čia nė viena tema išsamiai nekartojama.

Ką FDA saugos statusas patvirtina, o ko ne

FDA leido naudoti vandenilio dujas geriamajame vandenyje ir gėrimuose: GRAS pranešime Nr. 520 vandenilio dujos nurodytos kaip sudedamoji dalis, kurios koncentracija gali siekti iki 2,14 % tūrio, o 2014 m. lapkritį FDA užbaigė šio pranešimo vertinimą ir nurodė neturinti pastabų. Tai yra saugos vertinimas. Vertindama GRAS pranešimą, agentūra tikrina, ar nurodytu kiekiu saugu naudoti konkrečią sudedamąją dalį; tai nieko nepasako apie tai, ar geriant gautą vandenį galima gauti naudos sveikatai.

Skirtumas tarp šių dviejų dalykų tapo akivaizdus 2022 m. birželį, kai FDA išsiuntė įspėjamąjį laišką kitai vandenilio vandens bendrovei „H2 Beverages Inc“ dėl jos svetainėje pateiktų teiginių, kad produktas gali stabilizuoti cholesterolio kiekį, kovoti su uždegimu ir apsaugoti nuo radiacijos žalos. Agentūros pozicija buvo tokia: teiginiai, kad produktas gydo ligas arba padeda jų išvengti, pagal JAV įstatymus gėrimą paverčia nepatvirtintu vaistu, nesvarbu, kas iš tikrųjų ištirpinta butelyje. Šis realus reglamentavimo pavyzdys susijęs su bendrove, nesusijusia su čia aptariamais buteliais, ir parodo, kodėl atsakingas vandenilio vandens prekių ženklas apsiriboja patikrintų specifikacijų aprašymu ir nurodo iš tiesų atliktus tyrimus, užuot žadėjęs konkretų poveikį sveikatai.

Ką patikrinti prieš patikint bet kokio butelio teiginiais apie vandenilį

Žinant, kaip atrodo tikras patvirtinimas, konkretaus butelio teiginius galima patikrinti pagal trumpą praktinių punktų sąrašą.

• Pasidomėkite, ar skaičius gautas nepriklausomoje laboratorijoje dujų chromatografijos metodu arba specialiu vandenilio jutikliu, o ne pateikiamas tik paties prekės ženklo produkto puslapyje.
• Ieškokite ataskaitos, kurioje nurodyta laboratorija, prietaisas, metodas ir tikslus tyrimo laiko momentas – taip, kaip akredituotos laboratorijos ataskaitoje, o ne vieno suapvalinto didžiausio rodmens be jokio konteksto.
• Lygindami du butelius, daugiau dėmesio skirkite dokumentuotai, datą turinčiai laboratorinio tyrimo ataskaitai, o ne didesniam ant etiketės išspausdintam ppb skaičiui, nes vien skaičiaus dydis neparodo, kaip ir ar jis buvo išmatuotas.
• Jei norite atskirti iš tiesų prastos kokybės arba klaidinamai reklamuojamą produktą nuo tokio, kurio teiginiai tiesiog atsargūs, į šį klausimą konkrečiai atsako tikrųjų vandenilio vandens įspėjamųjų ženklų atpažinimo vadovas.

Jei norite pamatyti, kaip toks patvirtinimas atrodo tiriant konkretų butelį, verta visą perskaityti paskelbtą „Hydrion Core“ laboratorinio tyrimo ataskaitą ir vertinti ją kaip dokumentą, kurį verta patikrinti, o ne kaip priežastį automatiškai rinktis didesnį etiketėje nurodytą skaičių. Apie tai, kaip SPE/PEM butelis į vandenį išskiria vandenilį, atskirai paaiškinama straipsnyje kaip veikia vandenilio vandens buteliai, čia šios temos nekartojant.