Deuteriu nuskurdintas vanduo ir vandenilinis vanduo: ką teigia kiekvienas ir kokių įrodymų yra

Deuteriu nuskurdintas vanduo ir vandenilinis vanduo siūlomi tai pačiai auditorijai, panašiai pasitelkiant „pažangaus mokslo“ įvaizdį, tačiau jie keičia du visiškai skirtingus dalykus vandenyje. Deuteriu nuskurdintame vandenyje (DDW) sumažinamas natūraliai pasitaikančio vandenilio izotopo – deuterio – kiekis. Jo jau yra įprastame vandentiekio vandenyje. O į vandenilinį vandenį ištirpinamos molekulinio vandenilio (H2) dujos, visiškai nekeičiant jo izotopų santykio. Nė vienas iš šių procesų nėra kokių nors ligų gydymo būdas; abu produktai parduodami kaip gėrimai arba maisto produktai, o kiekvieno jų tyrimai dar tik pradedami. Toliau šiame palyginime apžvelgiama, ką iš tiesų keičia kiekvienas procesas, kokiu veikimo mechanizmu remiasi jų pardavėjai ir kaip nepriklausomi apžvalgininkai šiuo metu vertina įrodymus – taip pat ir tai, kaip vandenilinis vanduo gali įsilieti į platesnę biohakingo rutiną, jei iš tiesų to norėjote sužinoti.

• DDW keičia vandenyje jau esantį izotopų santykį, o į vandenilinį vandenį įdedama ištirpusių dujų. Šie veikimo mechanizmai nesutampa, todėl vieno iš jų įrodymai nieko nepasako apie kitą.
• DDW reklamuojamas nurodant deuterio kiekio sumažėjimą ppm, palyginti su natūraliu pradiniu lygiu; vandenilinis vanduo – nurodant ištirpusių vandenilio dujų kiekį PPB. Šie vienetai matuoja nesusijusius dalykus ir nėra tarpusavyje pakeičiami.
• Nepriklausomi apžvalgininkai abiejų produktų poveikio žmonėms įrodymus apibūdina kaip preliminarius, ribotus arba dar tik kaupiamus – tai nėra pagrindas teigti, kad jais galima gydyti, užkirsti kelią ligoms ar jas išgydyti.

Dvi „naujo lygio“ vandens rūšys ir dvi visiškai skirtingos chemijos

Deuteriu nuskurdintas vanduo ir vandenilinis vanduo pasirodo tuose pačiuose sveikatingumo naujienų srautuose, jų apibūdinimuose vartojami panašūs žodžiai, pavyzdžiui, „ląstelinis“ ir „molekulinis“, o dažnai jie parduodami panašiuose matiniuose stikliniuose buteliuose. Tai paaiškina didžiąją dalį painiavos tarp jų. Chemiškai jie nesusiję. DDW keičia vandens izotopinę sudėtį: įprastas vanduo apdorojamas siekiant sumažinti jame esančio konkretaus vandenilio izotopo – deuterio – kiekį. Vandenilinis vanduo keičia vandenyje ištirpusių dujų kiekį: į įprastą vandenį ištirpinamas molekulinis vandenilis (H2), o jo izotopų santykis lieka visiškai toks pat. Nė vienu būdu iš vandens nepašalinama ir į jį nepridedama nieko, kas būtų skirta ligai diagnozuoti, gydyti ar jos profilaktikai, skirtų ligai diagnozuoti, gydyti ar jos profilaktikai. Kai šis skirtumas aiškus, daug lengviau atskirai įvertinti kiekvienos pusės teigiamą veikimo mechanizmą ir jį pagrindžiančių įrodymų stiprumą.

Ką iš tiesų keičia deuteriu nuskurdintas vanduo

Deuteris yra stabilus, neradioaktyvus vandenilio izotopas. Jo branduolyje yra papildomas neutronas, tačiau jis natūraliai randamas visame Žemės vandenyje, taip pat ir žmogaus organizme esančiame vandenyje, todėl vien jo buvimas nekelia pavojaus. Įprastame vandenyno vandenyje, kurį mokslininkai naudoja kaip atskaitos tašką tokio pobūdžio matavimams, vidutiniškai yra apie 155,76 deuterio atomų kiekvienam milijonui įprastų vandenilio atomų (šaltinis: Deuteris – Vikipedija). Šis skaičius yra atskaitos taškas, pagal kurį vertinamas bet koks „nuskurdintas“ vanduo. Deuteriu nuskurdintas vanduo yra įprastas vanduo, apdorotas – dažniausiai izotopus atskiriant distiliavimo būdu, – kad deuterio jame būtų mažiau nei šiame atskaitos taške. Kelios įmonės gamina ir parduoda DDW komerciniais tikslais, siūlydamos skirtingas sumažintas jo koncentracijas (šaltinis: Deuteriu nuskurdintas vanduo – Vikipedija).

Kodėl čia svarbus ppm skaičius

DDW produkto ppm skaičius nurodo, kiek deuterio atomų lieka milijonui vandenilio atomų po apdorojimo – jis nerodo, kiek kažko buvo pridėta. Mažesnis ppm skaičius reiškia, kad, palyginti su 155,76 ppm atskaitos tašku, pašalinta daugiau deuterio. Tai priešinga tam, kaip veikia vandenilio vandens butelio PPB rodiklis, nes jis parodo, kiek dujų ištirpinta vandenyje. Jei nuo šiol šiuos du matavimo vienetus atskirsite mintyse, toliau pateiktą palyginimą bus daug lengviau suprasti.

Deuterio hipotezė ir turimi įrodymai

Patikimiausiai pagrįsti deuterio tyrimai iš tiesų krypsta priešinga kryptimi nei jo kiekio mažinimas. Sunkusis vanduo – vanduo, praturtintas deuteriu, o ne jo netekęs – gyvūnų tyrimuose yra toksiškas, o poveikis priklauso nuo dozės: maždaug ketvirtadalį gyvūno organizmo vandens pakeitus sunkiuoju vandeniu, sutrinka ląstelių dalijimasis ir gyvūnas tampa nevaisingas, o pakeitus maždaug pusę – dėl citotoksinio mechanizmo jis žūsta. Kita vertus, įprasti žmonės gali išgerti kelis litrus sunkiojo vandens nepatirdami rimtos žalos, o nedidelės jo dozės kaip saugi tyrimų priemonė įprastai naudojamos žmogaus medžiagų apykaitai stebėti (šaltinis: Deuteris – Vikipedija). Deuterio kiekio mažinimo hipotezė šiuos toksiškumo duomenis ekstrapoliuoja priešinga kryptimi ir teigia, kad sumažinus deuterio kiekį žemiau natūralaus lygio galėtų būti palaikomas normalus ląstelių dalijimasis. Ši ekstrapoliacija tebėra hipotezė, o ne įrodytas rezultatas, be to, tai atskiras klausimas nuo to, kas vyksta esant didelei deuterio koncentracijai. 2020 m. apžvalgoje nustatyta, kad dauguma tuo metu turėtų DDW tyrimų buvo ikiklinikiniai, o ribotų duomenų apie žmones nepakako veiksmingumui nustatyti. 2024 m. apimties apžvalgoje taip pat pažymėta, kad deuterio kiekio mažinimo tyrimai yra besiformuojanti sritis, kurios įrodymai nevienalyčiai, ir aiškiai paraginta atlikti daugiau atsitiktinių imčių kontroliuojamų tyrimų (šaltinis: Deuteriu nuskurdintas vanduo – Vikipedija). Šiuo metu DDW parduodamas kaip gėrimas arba maisto produktas, o ne kaip patvirtintas vaistas nuo kurios nors ligos.

Ką iš tiesų prideda vandenilinis vanduo

Vandenilinis vanduo pradedamas ruošti iš tokio pat įprasto vandens kaip ir bet kuris kitas, o tada į jį ištirpinamos molekulinio vandenilio (H2) dujos. Šis procesas nepakeičia izotopų santykio, kurį keičia DDW – šie du mechanizmai tiesiog veikia skirtingas vandens chemines savybes. Jei norite išsamiai susipažinti su membranų chemija, ją rasite SPE/PEM elektrolizės apžvalgoje; čia pakaks aptarti du įprastus būdus, kuriais dujos patenka į vandenį.

Elektrolizės buteliai ir ąsočiai ar magnio tabletės

Buteliuose ir ąsočiuose dažniau taikoma elektrolizė: per membraną leidžiant elektros srovę, dalis vandens suskaidoma į vandenilį ir deguonį, o vandenilis lieka ištirpęs vandenyje. Kaip vieną gamybos pavyzdį galima pateikti nešiojamą elektrolizės butelį, kuriame galima pasirinkti trumpesnį ciklą mažesnei tikslinei koncentracijai arba ilgesnį – didesnei. „Hydrion Pulse“ specifikacijose nurodoma, kad po 5 minučių ciklo vandenilio koncentracija siekia maždaug 4 000 PPB, o po 10 minučių ciklo – maždaug 8 000 PPB.

Kitas įprastas būdas visiškai nenaudoja elektrolizės: vyksta magnio reakcija – į stiklinę įmesta tabletė reaguoja su vandeniu ir tiesiogiai išskiria vandenilio dujas bei šiek tiek ištirpusio magnio. Molekulinio vandenilio tabletės veikia būtent taip, todėl dujoms į vandenį įmaišyti įrenginio nereikia. Abiem būdais keičiamas vandenyje ištirpusių dujų kiekis, o ne izotopinė sudėtis – tai ir yra esminis skirtumas nuo anksčiau aptarto DDW. Jei taip pat esate susidūrę su terminu „aktyvusis vandenilis“, vartojamu tarsi jis reikštų tą patį, ką ir molekulinis vandenilis, tai atskira ženklinimo painiava, aptariama šioje aktyviojo vandenilio ir molekulinio vandenilio apžvalgoje.

Selektyvaus antioksidanto teiginys ir turimi įrodymai

Siūlomas molekulinio vandenilio veikimo mechanizmas siejamas su oksidacinio streso mažinimu ir uždegiminių procesų reguliavimu. Toks aiškinimas kilo iš farmakologijos apžvalgų, kuriose H2 apibūdinamas kaip galimas selektyvus antioksidantas (šaltinis: Vandenilio terapija – Vikipedija). Nepriklausomose šių tyrimų apžvalgose teigiama, kad bendras vandenilio terapijos veiksmingumas nėra nustatytas. Jose taip pat atskirai nurodoma, kad konkrečių sričių – neurologinio poveikio, senėjimo, nugaros smegenų pažeidimų, kepenų apsaugos ir kardiometabolinės sveikatos – įrodymai yra riboti, preliminarūs arba dar tik kaupiami, o optimali dozė ir biologiniai taikiniai neaiškūs (tas pats šaltinis). Užuot iš naujo nagrinėję kiekvieną sritį atskirai, atskiroje vandenilinio vandens naudos teiginių įrodymų apžvalgoje kiekviena iš šių sričių aptariama išsamiau.

Šių dviejų vandens rūšių palyginimas

Atskyrus veikimo mechanizmus, patį palyginimą galima pateikti gana glaustai:

Palyginimo kriterijus	Deuteriu nuskurdintas vanduo	Vandenilinis vanduo
Kas keičiasi vandenyje	Deuterio ir įprasto vandenilio santykis	Ištirpusių vandenilio dujų kiekis
Kaip gaminamas	Izotopų atskyrimo procesas, dažniausiai distiliavimo būdu	Elektrolizė butelyje, ąsotyje ar generatoriuje arba reakcija su magnio tablete
Dažniausiai nurodomas koncentracijos vienetas	Deuterio kiekio sumažėjimas ppm, palyginti su natūraliu pradiniu lygiu	Ištirpęs vandenilis, nurodomas PPB
Šiuo metu turimų įrodymų stiprumas	Nepriklausomi apžvalgininkai juos apibūdina kaip preliminarius ir ragina atlikti daugiau kontroliuojamų tyrimų	Nepriklausomi apžvalgininkai daugumos konkrečių taikymo sričių įrodymus apibūdina kaip ribotus arba preliminarius
Reguliacinis statusas	Parduodamas kaip gėrimas arba maisto produktas, o ne kaip patvirtintas vaistas	Parduodamas kaip gėrimas arba maisto produktas, o ne kaip patvirtintas vaistas

Šių dviejų sričių tyrimai visiškai nesusiję, todėl stiprūs ar silpni įrodymai vienoje srityje nieko nepasako apie kitą. Nė viename šiame straipsnyje apžvelgtame tyrime nebuvo nagrinėjamas šių produktų derinimas, todėl šiuo metu nėra pagrindo pasakyti, ar juos derinant koks nors poveikis sustiprėja.

Ką patikrinti prieš patikint teiginiais apie bet kurią iš šių vandens rūšių

Kad ir kurią iš šių dviejų kategorijų svarstytumėte, prieš patikint konkrečiu teiginiu verta atlikti tuos pačius patikrinimus. Atskirkite ląstelių kultūrų ir gyvūnų tyrimų rezultatus nuo kontroliuojamų tyrimų su žmonėmis, nes biologiškai įtikinamas mechanizmas laboratoriniame mėginyje nėra tas pats, kas žmonėms įrodytas poveikis. Reikalaukite nurodyti tikrąjį išmatuotą kiekį, o ne priimkite rinkodaros skaičių už gryną pinigą – tai ypač svarbu kalbant apie vandenilinį vandenį, kurio PPB rodiklis priklauso nuo prietaiso ir nuo to, kaip seniai jis buvo naudotas; šiame ištirpusio vandenilio matavimo vadove išsamiai aptariami lašeliai ir matuokliai. Bet kokius su viena ar kita vandens rūšimi siejamus teiginius apie ligų prevenciją ar gydymą laikykite perspėjamuoju ženklu, nes nė viena iš jų šiuo metu nėra patvirtinta tokiam naudojimui.

Jei iš tiesų domitės vandeniliniu vandeniu, o ne deuterio kiekio mažinimu – „Hydrion“ negamina DDW produkto, todėl gamybos požiūriu apie jį negalime kalbėti, – naudingiau būtų prieš renkantis palyginti ištirpusio vandenilio specifikacijas buteliuose, ąsočiuose ir tabletėse. O jei „madingas vanduo“, kurį bandote priskirti kuriai nors kategorijai, yra struktūruotas vanduo, o ne viena iš šių dviejų rūšių, šiame palyginime aptariama atskira jo išmatuojamumo problema, apie kurią verta paskaityti prieš apsisprendžiant.