Ekspertas po vandens padarytos žalos: kada verta, ką tikrina ir kas moka

Ar verta po vandens padarytos žalos kviesti ekspertą, pirmiausia priklauso nuo to, ar aiški priežastis ir ar jums bei draudikui pavyksta susitarti dėl žalos masto. Jei abu dalykai aiškūs, paprastai pakanka draudiko atsiųsto žalų vertintojo įvertinimo. Tačiau jei dėl priežasties kyla ginčas, žala didesnė arba nesutariama dėl jos dydžio, verta pasitelkti savo nepriklausomą ekspertą, kuris vietoje nustatys priežastį ir mastą bei tai užfiksuos raštu. Iš pradžių už tai moka ekspertą pasamdęs asmuo – dažniausiai jūs patys, – nebent draudikas aiškiai pareikalauja atlikti ekspertizę arba sutartyje įsipareigojo padengti jos išlaidas. Jei draudikui ir savininkui nepavyksta susitarti net ir turint atskiras ekspertų išvadas, daugelyje būsto draudimo sutarčių numatyta oficiali ekspertizės procedūra, kurioje dalyvauja neutralus arbitras; jo išvada paprastai yra privaloma abiem šalims.

• Savo ekspertą labiausiai verta pasitelkti, kai žalos priežastis neaiški ar ginčijama, pastato konstrukcijos pažeistos smarkiau arba įtariamas statybos defektas.
• Pagal VVG 85 straipsnio 2 dalį iš pradžių išlaidas padengia ekspertą pasamdžiusi šalis – iš anksto raštu su draudiku išsiaiškinkite, ar išlaidos gali būti kompensuotos.
• Jei nesutarimai tęsiasi, draudimo polise dažnai numatyta ekspertizės procedūra su arbitru, kurio sprendimas iš esmės yra privalomas abiem šalims.
• Nuotraukos, žalos pastebėjimo laikas ir, jei yra, nuotėkio detektoriaus įrašai padeda rengti vėlesnę eksperto išvadą, bet jos nepakeičia.

Kada verta kviesti ekspertą po vandens padarytos žalos

Jei vamzdis ką tik trūko ir dar reaguojate į įvykį, klausimą dėl eksperto kelti dar per anksti. Tokiu atveju pirmiausia perskaitykite, ką daryti per pirmąsias 30 minučių ir per kitas 48 valandas po vamzdžio trūkimo. Kai žala suvaldyta ir apie ją pranešta draudikui, paprastai nesunku įvertinti, ar reikia papildomai pasitelkti nepriklausomą ekspertą. Jei dar nepateikėte pranešimo apie žalą, pirmiausia tai padarykite: įstatymas nenustato konkrečios pranešimo formos, tačiau reikalauja nedelsiant informuoti draudiką apie žalą, kai tik apie ją sužinote (šaltinis: VVG 30 straipsnis – pareiga pranešti).

Ekspertas naudingas keliose konkrečiose situacijose. Jei neaišku, ar iš tiesų buvo vandentiekio avarija, ar tam įtakos turėjo, pavyzdžiui, oro sąlygos arba didelis neatsargumas, nepriklausomas priežasties įvertinimas gali padėti. Tas pats galioja, jei jau ryškėja nesutarimai su draudiku, pavyzdžiui, kai pirminis žalų vertintojo įvertinimas labai skiriasi nuo to, ką matote jūs. Tikslesnis, dokumentais pagrįstas įvertinimas labiau apsimoka ir esant didesnei žalai, kuri paveikė pastato konstrukcijas, apima kelis kambarius ar net kelis daugiabučio gyventojus, nei tada, kai permirkęs vienas kilimas. Jei taip pat įtariama, kad žalą iš dalies sukėlė statybos defektas, arba netrukus baigsis garantinis laikotarpis, eksperto išvada padeda išsaugoti įrodymus, kol nepasibaigė senaties terminai. Tačiau jei žala nedidelė, priežastis aiški ir dėl jos neginčijama, pavyzdžiui, matomai trūko skalbyklės žarna ir nėra akivaizdžių padarinių, paprastai pakanka draudiko atsiųsto žalų vertintojo įvertinimo, o papildomas jūsų samdytas ekspertas dažniausiai kainuoja daugiau, nei suteikia papildomo aiškumo.

Ką ekspertas iš tikrųjų tikrina, kai padaryta vandens žala

Nepriklausomai nuo to, kas jį pasamdė, eksperto užduotis iš esmės tokia pati: jis vietoje nustato, kur ištekėjo vanduo ir kaip jis pasklido pastate, išmatuoja drėgmę pažeistose sienose, grindyse ir lubose, o žalos mastą užfiksuoja nuotraukomis ir matavimų duomenimis. Remiantis šiomis išvadomis parengiama rašytinė ataskaita, kurioje aprašoma priežastis ir žalos mastas, paprastai taip pat nurodomi rekomenduojami remonto darbai. Tokia ataskaita gali palengvinti bendravimą su draudiku, tačiau nepakeičia teisinės konsultacijos, kai reikia aiškinti pačią draudimo sutartį.

Draudiko atsiųstas ekspertas

Esant didesnei žalai, draudikas dažnai atsiunčia savo žalų vertintoją arba ekspertą, kurio užduotis – draudiko pavedimu nustatyti priežastį ir žalos mastą. Paprastai jums ši ekspertizė nieko nekainuoja, nes ją užsako pats draudikas.

Jūsų pasamdytas nepriklausomas ekspertas

O jūsų pačių pasamdytas ekspertas dirba tik jūsų interesais ir nėra saistomas draudiko nurodymų. Todėl jį ypač verta pasitelkti, jei abejojate draudiko žalų vertintojo išvada arba norite gauti antrą nepriklausomą nuomonę prieš sutikdami su išmokos pasiūlymu.

Kas padengia eksperto išlaidas

Bendroji įstatymo taisyklė nustatyta VVG 85 straipsnio 2 dalyje: asmuo, kuris žalos aplinkybėms nustatyti pasitelkia ekspertą ar padėjėją, iš pradžių pats padengia dėl to patirtas išlaidas, nes draudikas iš esmės neprivalo jų kompensuoti (šaltinis: VVG 85 straipsnis – žalos nustatymo išlaidos). Yra dvi praktiškai svarbios šios bendrosios taisyklės išimtys. Jei pats draudikas pareikalauja pasitelkti ekspertą, pavyzdžiui, nes priežastį vertina kitaip, nei ji aprašyta jūsų pranešime, tokiu atveju jis taip pat padengia išlaidas. Kai kuriose būsto ar namų turto draudimo sutartyse numatyta, kad kompensuojamos jūsų pasamdyto eksperto išlaidos; toks įsipareigojimas taikomas kartu su bendrąja įstatymo taisykle. Ar tai numatyta jūsų polise, galima sužinoti tik iš savo sutarties sąlygų. Todėl praktikoje išlaidas dažniausiai padengia ekspertą pasamdžiusi šalis, o draudiko išlaidų kompensavimas yra išimtis (šaltinis: Privatiems statytojams atstovaujanti asociacija, ekspertas vandens žalos atveju). Todėl prieš samdant savo ekspertą verta raštu paklausti draudiko, ar jis padengs išlaidas ir kokia jų dalis bus kompensuota, nes žodinio patvirtinimo ginčo atveju dažnai nepakanka.

Kai susitarti nepavyksta: ekspertizės procedūra

Jei, įvertinus turimas ekspertų išvadas, draudikas ir savininkas nesutaria dėl žalos priežasties ar dydžio, daugelyje būsto ir namų turto draudimo sutarčių numatyta oficiali ekspertizės procedūra, pavyzdžiui, tokia, kokia reglamentuojama Būsto draudimo bendrųjų sąlygų 15 straipsnyje. Kiekviena šalis paskiria savo ekspertą, o abu nepriklausomai įvertina žalos priežastį ir mastą (šaltinis: Pastatų draudimo ekspertizės procedūra, VGB 15 straipsnis). Jei abiejų ekspertų išvados skiriasi, abi šalys kartu paskiria trečią, neutralų arbitrą, kuris sprendimą priima remdamasis turimomis ekspertų išvadomis. Paprastai ši išvada yra privaloma abiem šalims; Acheno apygardos teismo sprendimu ją galima ginčyti tik tuo atveju, jei ji akivaizdžiai ir iš esmės neatitinka faktinės padėties. Be to, arbitras gali remtis tik tomis aplinkybėmis, kurias jau išnagrinėjo abiejų šalių ekspertai (šaltinis: Jöhnke & Reichow apie ekspertizės procedūros privalomumą, Acheno apygardos teismas). Išlaidos paskirstomos aiškiai: kiekviena šalis apmoka savo eksperto darbą, o arbitro išlaidas draudikas ir savininkas pasidalija.

Kaip pasiruošti sprendimui: svarbu dokumentuoti

Nepriklausomai nuo to, ar galiausiai samdysite savo ekspertą, jau dabar galite padaryti tai, kas vėliau padės: užfiksuoti žalą prieš tvarkant ar džiovinant patalpas. Nufotografuokite pažeistas vietas iš kelių kampų, užsirašykite, kada žalą pastebėjote, ir pažymėkite, kurie kambariai bei daiktai nukentėjo. Tai skubu, nes po vandens padarytos žalos pelėsis dažnai gali atsirasti jau per 24–48 valandas, todėl džiovinimo nereikėtų atidėti, kol atvyks ekspertas. Jūsų pačių užrašai papildys vėlesnę eksperto išvadą, bet jos nepakeis.

Jei ant pagrindinio vandentiekio vamzdžio jau įrengtas Išmanusis viso namo vandens nuotėkio detektorius su automatiniu išjungimo vožtuvu, programėlėje matoma įvykių istorija suteikia dar vieną tiksliai laike apibrėžtą atskaitos tašką: fiksuojamas srautas, temperatūra ir naudojimo istorija, o pavojaus signalo laiką vėliau galima patikrinti. Šie duomenys gaunami iš gamintojo programėlės ir nėra nepriklausomo patikrinimo rezultatas; kartu su jūsų nuotraukomis jie gali būti papildoma chronologinė dokumentacijos dalis, tačiau patys savaime neįrodo priežasties ir nepakeičia nei eksperto išvados, nei eksperto vertinimo.

Ar verta papildomai samdyti savo ekspertą, galiausiai priklauso nuo konkrečios situacijos: jei priežastis aiški, o žala nedidelė, dažnai pakanka draudiko atsiųsto žalų vertintojo įvertinimo; jei yra neaiškumų, ginčas arba didelė žala, daugiau priežasčių rinktis nepriklausomą antrą nuomonę. Užfiksavus žalą ir išsiaiškinus jos priežastį, vis tiek reikės imtis pačių remonto darbų; kaip tinkamai išdžiovinti sienas ir grindis po vandens padarytos žalos ir kada tai dar galima padaryti patiems, aptariama kitame etape. Šiame straipsnyje bendrai apžvelgiama įprasta praktika ir jis nepakeičia teisinės konsultacijos konkrečiu atveju; jei jau esate įsivėlę į konkretų ginčą su draudiku, kreipkitės į draudimo teisės specialistą arba draudimo ombudsmeną. Automatinio uždarymo sistemų sandara ir veikimas taip pat apžvelgiami įvadiniame straipsnyje apie išmaniuosius vandens nuotėkio detektorius ir uždarymo vožtuvus.