Parketas ir laminatas po užliejimo: džiovinti, taisyti ar keisti?

Ar pavyks išgelbėti šlapią parketo ar laminato grindų dangą, daugiausia priklauso nuo dviejų dalykų: iš kokios medžiagos ji pagaminta ir kiek vandens jau prasiskverbė į siūles bei pagrindą. Masyvo parketą, kurio pažeista tik nedidelė sandarinimo dangos vieta, dažnai galima nušlifuoti ir iš naujo padengti apsaugine danga. O laminato, kurio siūlės jau matomai banguotos ar iškilusios, pažeidimo atitaisyti nebepavyks. Tarp šių dviejų variantų yra daugiasluoksnis parketas: ar jį dar galima šlifuoti, priklauso nuo likusio naudingojo sluoksnio storio.

• Masyvo parketas, kurio sandarinimo danga pažeista nedideliame, konkrečiame plote, turi geriausias galimybes būti išgelbėtas, nes pačią lentą dar galima nušlifuoti.
• Daugiasluoksnį parketą galima remontuoti, jei naudingojo sluoksnio dar pakanka bent vienam papildomam šlifavimui; kiek jo likę, galima nustatyti tik įvertinus konkrečias grindis.
• Laminato banguotos ar iškilusios siūlės rodo, kad jo pagrindas jau išbrinko, o džiovinimas šio proceso negrąžins.
• Kas padengs išlaidas, dažniausiai priklauso nuo to, ar grindys yra stacionariai įrengtos (pastato dalis), ar jas galima perkelti, ir nuo to, kuris draudimas taikomas konkrečiu atveju.

Kodėl parketas ir laminatas skirtingai reaguoja į vandenį

Skirtumas prasideda nuo lentos sandaros. Masyvo parketas pagamintas vien iš medžio masyvo, todėl jo naudingasis sluoksnis sutampa su visu lentos skerspjūviu. Būtent dėl to per visą eksploatavimo laiką tokias grindis galima ne kartą visiškai nušlifuoti ir iš naujo apdoroti, nesumažinant lentos storio daugiau, nei būtina (Šaltinis: Parkett – Wikipedia). O daugiasluoksnio parketo pagrindas pagamintas iš kitos medžiagos ir padengtas tik plonu medienos lukšto sluoksniu, todėl jį galima šlifuoti ribotą skaičių kartų, kol pasimato pagrindas (Šaltinis: Parkett – Wikipedia).

Laminatas nepriklauso nė vienai iš šių dviejų kategorijų, nes jame apskritai nėra medinio naudingojo sluoksnio. Jį sudaro dekoratyvinis popierius su atspaudu ir melamino derva impregnuotas viršutinis sluoksnis, uždėti ant HDF arba MDF pagrindo plokštės, t. y. suslėgtų medienos plaušų, o apačioje yra atsvarinis sluoksnis (Šaltinis: Laminatboden – Wikipedia). Ši sandara paaiškina, kodėl vanduo laminatą veikia visai kitaip nei tikrą parketą: jis patenka ne ant medienos, kurią būtų galima nušlifuoti, o ant plaušų plokštės, kuri sugeria vandenį ir negrįžtamai išsiplečia.

Pirmosios minutės ir valandos po užliejimo

Visų tipų grindims iš pradžių galioja ta pati taisyklė: žalą sukelia ne trumpas vandens sąlytis su paviršiumi, o tai, kad vanduo spėja susikaupti ties siūle ar pažeista sandarinimo dangos vieta ir į ją įsigerti. Todėl svarbiausias pirmasis žingsnis – sustabdyti vandens šaltinį ir nedelsiant surinkti susikaupusį vandenį, nesvarbu, ar galiausiai nukentėjo parketas, ar laminatas.

Tada verta išvėdinti patalpą ir užtikrinti oro judėjimą virš grindų, o ne laikyti ją uždarytą, kad paviršius galėtų išdžiūti, kol sprendžiama, kokių veiksmų imtis toliau. Taip pat verta nufotografuoti žalą ir užfiksuoti, kiek laiko grindys buvo šlapios prieš pradedant jas džiovinti. Šis laikotarpis turi įtakos ir tam, ar pavyks išgelbėti grindis, ir tam, kaip draudimo bendrovė įvertins vėliau pateiktą žalos pranešimą.

Požymiai, rodantys, ar grindis dar galima išgelbėti

Matomi požymiai labai skiriasi priklausomai nuo grindų tipo, ir būtent šie skirtumai lemia, ar apskritai verta mėginti jas remontuoti.

Masyvo parketas

Palankiausias atvejis – masyvo parketo lenta, kurios sandarinimo danga pažeista vienoje vietoje, pavyzdžiui, įbrėžta, o likusiame plote nėra didelio iškilimo. Pažeidus sandarinimo dangą, vanduo gali prasiskverbti į medieną būtent toje vietoje ir ją išbrinkinti, o gretima grindų dalis dažniausiai lieka nepažeista (Šaltinis: Bundesverband Parkett und Fußbodentechnik e. V.). Kol išbrinkimas apsiriboja šia vieta, jai visiškai išdžiūvus, paprastai galima ją nušlifuoti.

Daugiasluoksnis parketas

Daugiasluoksnio parketo atveju tas pats matomas pažeidimas gali turėti visiškai skirtingų pasekmių, nes viskas priklauso nuo to, kiek naudingojo sluoksnio likę. Vieną ar du kartus jau šlifuotos grindys turi mažesnę atsargą nei naujos, net jei iš pirmo žvilgsnio abi atrodo panašiai pažeistos. Be to, plaukiojančiuoju būdu paklotas daugiasluoksnis parketas elgiasi kitaip nei priklijuotas: dėl nedidelio lentų judėjimo per laiką vanduo gali prasiskverbti į plaukiojančių grindų siūles, o tvirtas priklijavimas tam trukdo ir padidina grindų atsparumą drėgmei (Šaltinis: Parkett – Wikipedia). Todėl po tokio paties įvykio plaukiojančiuoju būdu paklotų grindų pažeidimai gali apimti didesnį plotą nei priklijuotų.

Laminatas

Pagrindinis įspėjamasis laminato pažeidimo požymis – matomas iškilimas arba banga ties siūlėmis. Taip nutinka todėl, kad HDF arba MDF pagrindo plokštės medienos plaušai sugeria vandenį ir išbrinksta; dėl šio plėtimosi slėgio suyra plaušų plokštės vidinė struktūra, todėl laminato priežiūros rekomendacijose aiškiai patariama vandenį iškart nuvalyti ir neleisti jam įsigerti (Šaltinis: Laminatboden – Wikipedia). Jei jau išbrinko kelios siūlės, džiovinant jų būklė nebepagerės, nes pažeistas ne paviršius, o pati pagrindo plokštės šerdis.

Džiovinimas: kas įmanoma techniškai

Prieš sprendžiant dėl remonto ar keitimo, grindys turi visiškai išdžiūti. Paprasčiausias būdas – vėdinti patalpą, tačiau šis būdas veikia lėtai ir labai priklauso nuo oro sąlygų. Kondensaciniai džiovintuvai greičiau pašalina drėgmę iš oro: oras leidžiamas per aušinimo elementą, ant kurio kondensuojasi vandens garai. Adsorbciniai džiovintuvai veikia kitaip – juose naudojama drėgmę stipriai sugerianti medžiaga, pavyzdžiui, silikagelis. Sunkiai išdžiovinamiems paviršiams taip pat naudojamas džiovinimas vakuumu, kai sumažinus slėgį nukeliama vandens virimo temperatūra, arba infraraudonųjų spindulių šildymo plokštės, kurios išstumia drėgmę iš medžiagos vidaus (Šaltinis: Bautrocknung – Wikipedia).

Ar šiuos būdus galima veiksmingai taikyti, vėlgi priklauso nuo grindų klojimo būdo. Plaukiojančiuoju būdu paklotas grindis kartais galima pakelti po vieną lentą ir tikslingai išdžiovinti pagrindą bei apatinę lentų pusę. O priklijuotų grindų paprastai neįmanoma pakelti jų nesugadinus, todėl jas galima džiovinti tik iš viršaus. Visais atvejais galioja ši taisyklė: džiovinimas apriboja tolesnį žalos plitimą, bet nepanaikina jau įvykusio išbrinkimo.

Kada verta remontuoti, o kada geriau keisti

Iš pirmiau aprašytų požymių galima išvesti praktišką taisyklę, sąmoningai nepateikiant kainų, nes jos labai skiriasi priklausomai nuo paslaugų teikėjo ir regiono. Masyvo parketo grindis, kurių lentos sveikos, o sandarinimo danga pažeista tik vienoje vietoje, visiškai išdžiūvus dažniausiai verta nušlifuoti ir iš naujo padengti apsaugine danga. O laminato grindys, kurių kelios siūlės išbrinkusios, netinka vietiniam remontui, nes išbrinkusios pagrindo plokštės nebeįmanoma suspausti ir grąžinti į pradinę formą. Tarp šių dviejų variantų – atskirų lentų keitimas. Tai įmanoma tik tuo atveju, jei pažeistos vos kelios aiškiai atskirtos lentos ir galima įsigyti tinkamos, tokios pat išvaizdos pakaitinės medžiagos, o senesnėms grindims taip būna ne visada.

Norintiems išsamiau susipažinti su džiovinimo techninėmis detalėmis, mūsų vadove apie vandens pažeistų sienų ir grindų džiovinimą aprašoma bendra eiga, nepriklausomai nuo grindų tipo. Jei grindys šlapios buvo ilgiau nei maždaug vieną dieną, verta perskaityti ir mūsų straipsnį apie tai, kaip greitai po užliejimo gali atsirasti pelėsis, nes tai lemia, kaip skubiai reikia imtis tolesnių veiksmų.

Kas moka: pastato ar namų turto draudimas?

Pagal Vokietijoje taikomą namų turto draudimo praktiką stacionariai įrengtos grindys, pavyzdžiui, priklijuotas parketas, laikomos pastato dalimi. Todėl žalą joms, padarytą ištekėjus vandentiekio vandeniui, paprastai atlygina pastato draudimas. Tačiau tas pats draudimas neapima kilnojamųjų daiktų, pavyzdžiui, kilimų ar baldų, kuriuos apgadino tas pats vanduo; už juos atsakingas namų turto draudimas (Šaltinis: Hausratversicherung – Wikipedia). Įprastas pastato draudimas apima vandentiekio vandenį, t. y. vandenį, kuris ištekėjo iš jam numatytos sistemos, ir pastato priklausinius – su pastatu stacionariai sujungtą įrangą (Šaltinis: Wohngebäudeversicherung – Wikipedia).

Kaip konkrečiu atveju vertinamos stacionariai įrengtos grindys, priklauso nuo draudimo poliso: sąlygos ir išimtys skiriasi, todėl šį paaiškinimą reikėtų laikyti bendro pobūdžio gairėmis, kurios nepakeičia jūsų sutarties peržiūros. Esant didesniems arba ginčytiniems vandentiekio vandens padarytos žalos atvejams, nepriklausomos įstaigos, pavyzdžiui, Viešųjų draudikų remiamas Žalos prevencijos ir žalos tyrimų institutas (IFS), aiškinasi, ar priežastis buvo projektavimo ar montavimo klaida, gaminio defektas, ar nepalankios eksploatavimo sąlygos. Tai daroma, be kita ko, tikrinant, ar vamzdynuose nėra korozijos, lūžių ar įtrūkimų (Šaltinis: IFS Institut für Schadenverhütung und Schadenforschung). Tai pirmiausia turi įtakos atsakomybės paskirstymui tarp dalyvaujančių šalių, bet nebūtinai tam, kuris draudimas atlygins žalą pirmiausia.

Laiku pastebėkite vandens žalą grindims

Galiausiai viskas, kas aprašyta pirmiau, priklauso nuo vieno dalyko: kiek laiko vanduo buvo ant grindų arba po jomis, kol kas nors jį pastebėjo. Per kelias minutes aptiktas nuotėkis pasiekia gerokai mažiau siūlių ir daug mažesnę grindų pagrindo dalį nei nuotėkis, kuris nepastebėtas teka kelias valandas, pavyzdžiui, kai namuose nieko nėra.

Būtent šią problemą padeda spręsti srauto stebėjimo ir automatinio uždarymo vožtuvo derinys, kurį siūlo Išmanusis viso namo vandens nuotėkio detektorius su automatiniu išjungimo vožtuvu: jis nuolat stebi srautą pagrindiniame vamzdyje ir uždaro vožtuvą, vos aptikęs neįprastą srauto pobūdį, užuot laukęs, kol kas nors atsitiktinai pastebės žalą. Tai neapsaugo nuo paties nuotėkio ir nepakeičia profesionalaus vamzdžių įrengimo, tačiau sutrumpina laiką, kurį vanduo gali nekliudomas tekėti parketo ar laminato link. Kaip paaiškinta pirmiau, būtent šis laikotarpis kiekviename skyriuje buvo lemiamas veiksnys, skiriantis remontuojamas grindis nuo tokių, kurių jau nebeįmanoma suremontuoti.

Jei svarstote, ar tokį įrenginį apskritai verta įsigyti, sąžiningą sąnaudų ir naudos įvertinimą rasite mūsų straipsnyje apie tai, ar verta rinktis automatinius vandens uždarymo vožtuvus, o platesnę įvairių įrenginių apžvalgą – mūsų išmaniųjų vandens nuotėkio detektorių ir automatinių uždarymo vožtuvų vadove.