Atbulinio nuotekų srauto sklendė: apsauga, poreikis ir papildomas įrengimas

Nuotekų atbulinio srauto sklendė apsaugo rūsio nuotekų angas, esančias žemiau vadinamojo atbulinio srauto lygio, kad per smarkų lietų nuotekos iš viešosios kanalizacijos nebūtų stumiamos atgal į namą. Ji įrengiama namo nuotekų pagrindiniame vamzdyne, automatiškai užsidaro, kai slėgis kanalizacijoje tampa didesnis nei namo vamzdynuose, todėl tai yra kitoks įrenginys nei atbulinis vožtuvas geriamojo vandens vamzdyne ar vandens nuotėkio jutiklis pagrindiniame vandens tiekimo vamzdyje. Ar pakanka paprastos pasyvios sklendės, ar būtina aktyvi nuotekų kėlimo sistema, pirmiausia priklauso nuo to, kaip naudojamos atitinkamos patalpos, o tai aiškiai reglamentuoja DIN EN 12056-4.

• Atbulinio srauto lygis paprastai sutampa su gatvės dangos lygiu prieš sklypą, tačiau savivaldybės nuotekų tvarkymo taisyklėse jis gali būti nustatytas kitaip.
• Pagal DIN EN 12056-4 pasyvią atbulinio srauto sklendę leidžiama įrengti tik tuo atveju, jei atitinkama nuotekų anga naudojama retai ir lieka prieinamas antras tualetas, esantis aukščiau atbulinio srauto lygio.
• Jei rūsyje esantis vonios kambarys kasdien naudojamas be apribojimų, pagal standartą vietoj paprastos sklendės būtina įrengti automatinę nuotekų kėlimo sistemą.
• Vandens nuotėkio jutiklis su automatiniu vandens tiekimo uždarymu pagrindiniame vamzdyje apsaugo geriamojo vandens vamzdyną nuo nuotėkio, tačiau neaptinka atgal iš kanalizacijos tekančių nuotekų ir nepakeičia apsaugos nuo atbulinio srauto.

Kodėl per smarkų lietų nuotekos ima tekėti atgal į rūsį

Viešieji kanalizacijos tinklai suprojektuoti tam tikram kritulių kiekiui, o ne bet kokiam įmanomam vandens tūriui. Per smarkų lietų vandens lygis kanalizacijoje kyla greičiau, nei vanduo spėja nutekėti; toks pat poveikis susidaro dėl užsikimšusių vamzdžių, trūkusio vamzdžio, siurblių gedimų arba kanalizacijos plovimo ir ugniagesių darbų, kurie trumpam padidina slėgį (šaltinis: ACO Haustechnik). Kai slėgis kanalizacijoje tampa didesnis nei namo vamzdžiuose, vanduo ieško mažiausio pasipriešinimo kelio – dažniausiai tai būna žemiausios angos namuose: grindų trapai, skalbimo mašinos jungtis, dušas ar tualetas rūsyje, visi esantys žemiau gatvės lygio.

Atbulinio srauto lygis – riba, lemianti, ką būtina apsaugoti

Atbulinio srauto lygis yra aukščio žyma, nuo kurios vanduo iš kanalizacijos gali imti tekėti atgal į namą; nuo jo priklauso, kurias nuotekų angas būtina apsaugoti. Daugeliu atvejų jis sutampa su gatvės dangos arba šaligatvio bortelio viršaus lygiu prieš sklypą, nebent savivaldybės nuotekų tvarkymo taisyklėse nustatyta kitaip (šaltinis: ACO Haustechnik). Pagal DIN 1986-100 visko, kas yra aukščiau šios linijos ir nuotekas į kanalizaciją nuveda savitaka, negalima jungti nei prie nuotekų kėlimo sistemos, nei prie atbulinio srauto uždorio: šios nuotekų angos sąmoningai paliekamos neapsaugotos, nes praktiškai atbulinis srautas jų nepasiekia (šaltinis: Apsauga nuo atbulinio srauto, Vikipedija). Tik žemiau atbulinio srauto lygio esančios nuotekų angos, pavyzdžiui, grindų trapas, skalbimo mašinos jungtis ar rūsio tualetas, kelia klausimą, kokios apsaugos joms reikia.

Kodėl lemiamą reikšmę turi savivaldybės taisyklės

Kadangi tikslus atbulinio srauto lygis gali skirtis pagal vietos nuotekų tvarkymo taisykles, prieš priimant bet kokį sprendimą verta jas peržiūrėti arba pasiteirauti atsakingos nuotekų tvarkymo įmonės. Paprastai specialistai žino vietos reikalavimus ir gali palyginti juos su faktiniu pagrindinio nuotekų vamzdyno aukščio profiliu name, prieš pasiūlydami sprendimą.

Atbulinio srauto sklendė ar nuotekų kėlimo sistema: kokią apsaugą kur rinktis

Pagal DIN EN 12056-4 pasyvią atbulinio srauto sklendę leidžiama naudoti tik tada, kai vienu metu tenkinamos kelios sąlygos: yra nuolydis kanalizacijos link, patalpa naudojama tik ribotai, naudotojų ratas nedidelis, prieinamas kitas tualetas, esantis aukščiau atbulinio srauto lygio, o atbulinio srauto atveju galima atsisakyti naudotis atitinkama nuotekų anga (šaltinis: Apsauga nuo atbulinio srauto, Vikipedija). Šioje kategorijoje DIN EN 13564 papildomai išskiria kelis uždorių tipus – nuo paprastų savaime užsidarančių sklendžių iki dvigubų uždorių su rankiniu avariniu uždarymu arba varikline pavara.

Jei norima, kad tualetas ar dušas rūsyje būtų nuolat ir nevaržomai naudojami, pavyzdžiui, jei ten yra vienintelis buto vonios kambarys, pasyvios sklendės nebepakanka. Tokiu atveju pagal standartą būtina įrengti automatinę nuotekų kėlimo sistemą su atbulinio srauto kilpa, kuri aktyviai pumpuoja nuotekas aukščiau atbulinio srauto lygio, o ne tik blokuoja jų tekėjimą atgal. Taigi, skirtumas priklauso ne tiek nuo biudžeto, kiek nuo faktinio naudojimo: atsargų sandėliukui su retkarčiais naudojamu grindų trapu reikia vienokio sprendimo, o intensyviai naudojamam svečių tualetui – kitokio.

Atbulinio srauto sklendė, atbulinis vožtuvas ir pagrindinis uždarymo vožtuvas – trys skirtingi dalykai

Šios trys sąvokos dažnai painiojamos, nors įrenginiai montuojami skirtingose vamzdynų sistemose ir apsaugo nuo skirtingų krypčių srauto. Atbulinis vožtuvas arba sistemos atskyrimo įtaisas pagal DIN EN 1717 montuojamas geriamojo vandens vamzdyne ir apsaugo švarų vandenį nuo taršos atgal tekančiu vandeniu; su nuotekų kanalizacija jis neturi nieko bendra (šaltinis: Staats Rohrreinigung).

Tuo tarpu vandens nuotėkio jutiklis su automatiniu vandens tiekimo uždarymu pagrindiniame vamzdyje stebi geriamojo vandens tiekimą: jis aptinka įprasto namų ūkio vandens vartojimo modelio nukrypimus, pavyzdžiui, dėl lašančio vamzdžio, trūkusio vamzdžio ar pamiršto užsukti čiaupo, ir automatiškai uždaro vandens tiekimą. Tačiau jis nematuoja slėgio nuotekų kanalizacijoje ir negali nei aptikti, nei sustabdyti iš kanalizacijos atgal tekančių nuotekų, nes yra prijungtas prie visiškai kito vamzdyno, kuriame srautas teka priešinga kryptimi.

O atbulinio srauto sklendė arba nuotekų kėlimo sistema įrengiama pagrindiniame nuotekų vamzdyne ir saugo priešinga kryptimi: nuo to, kas dėl perkrovos grįžta iš kanalizacijos. Todėl norint visapusiškai apsaugoti namą nuo vandens padaromos žalos, kiekvienam vamzdynui reikia atskiro įrenginio; nė vienas iš šių trijų įrenginių negali pakeisti kito.

Papildomas įrengimas: ką vietoje patikrina specialistas

Norint papildomai įrengti apsaugą nuo atbulinio srauto, pirmiausia santechnikos specialistas turi patikrinti pagrindinio nuotekų vamzdyno trasą ir nuolydį bei nustatyti, kurios namo nuotekų angos yra žemiau atbulinio srauto lygio, nes šis klausimas aktualus tik joms (šaltinis: mein-eigenheim.de). Toliau darbai paprastai atliekami nustatyta tvarka: ties pagrindiniu nuotekų vamzdynu atveriama grindų plokštė, vamzdis tiksliai nupjaunamas, sandariai įmontuojamas uždoris, o tada įrengiamas nedidelis kontrolinis šulinėlis, per kurį vėliau galima patikrinti įrenginio veikimą ir atlikti priežiūrą.

Kadangi šie darbai turi įtakos visai namo nuotekų sistemai, patikimas veikimas, garantija ir dažnai net draudimo apsauga tiesiogiai priklauso nuo tinkamo profesionalaus įrengimo. Netinkamai sumontuota sklendė gali sugesti būtent tada, kai jos prireikia, todėl prieš montuojant verta skirti laiko profesionaliai patikrai.

Nepamirškite priežiūros ir draudimo apsaugos

Įprastai rekomenduojama, kad savininkas kartą per mėnesį vizualiai patikrintų įrenginį, o specialistas kas pusmetį atliktų patikrą ir priežiūrą: patikrintų sandariklius ir išvalytų dalis. Varikliniais uždoriais ypač svarbu rūpintis profesionaliai, nes reikia papildomai patikrinti pavaros mechanizmą (šaltinis: ACO Haustechnik).

Be to, daugelis draudimo nuo stichinių nelaimių padarytos žalos arba būsto draudimo sutarčių įpareigoja turėti veikiančią apsaugą nuo atbulinio srauto. Tačiau 2022 m. Frankfurto prie Maino aukštesnysis apygardos teismas nusprendė, kad tokia sąlyga privaloma tik jei joje konkrečiai nurodyta, kas ir kokiu dažnumu turi atlikti priežiūrą bei kokiais kriterijais vadovautis; tam nepakanka bendros formuluotės, pavyzdžiui, „tinkamai prižiūrėti“ (šaltinis: Heidekamp). Todėl priežiūros įrašus reikėtų laikyti ne tik naudojimo instrukcijoje, bet ir savo draudimo dokumentuose, kad jie būtų po ranka įvykus žalai.

Taigi abu įrenginiai sprendžia skirtingas problemas ir papildo vienas kitą, o ne pakeičia: vienas neleidžia nuotekoms iš kanalizacijos patekti atgal, o kitas iš vidaus stebi geriamojo vandens vamzdyną. Norint papildomai apsaugoti namą nuo iš išorės besiskverbiančios drėgmės, tinkamą papildomą informaciją rasite straipsnyje apie rūsio sandarinimą, o vandens filtravimo namuose vadove aptariamas visas vandens tiekimo vamzdynas. Daugiau straipsnių apie namų apsaugą ir vandens kokybę rasite „Hydrion“ naujienų tinklaraštyje.