Vandens žala nuomojamame bute: ką turi daryti nuomininkai ir kaip nustatoma atsakomybė
Jei nuomojamame būste ima tekėti vanduo, pirmiausia svarbu tinkamai atlikti pirmuosius veiksmus: užsukti vandens tiekimą, jei tai galima padaryti saugiai, užfiksuoti paveiktą vietą ir nedelsiant informuoti nuomotoją. Kas galiausiai padengs išlaidas, daugiausia priklauso nuo žalos priežasties. Jei žala susijusi su pastato konstrukcijomis ar stacionariai įrengta instaliacija, pavyzdžiui, sienoje esančiu vamzdžiu, nuomotojo pareiga išlaikyti būstą tinkamos būklės reiškia, kad jis atsakingas už remontą. Tačiau jei žala atsirado dėl paties nuomininko kaltų veiksmų, pavyzdžiui, perpildytos vonios, atsakomybė gali tekti nuomininkui. Šiame straipsnyje aptariama praktinių veiksmų eiga, įstatyme numatyta pareiga pranešti pagal Vokietijos civilinio kodekso (BGB) § 536c, namų turto, civilinės atsakomybės ir pastato draudimo vaidmuo bei pagrindiniai nuomos mokesčio sumažinimo pagal BGB § 536 principai. Šis straipsnis nepakeičia konkrečiu atveju reikalingos teisinės konsultacijos.
- Pirmiausia užsukite vandens tiekimą ten, kur tai galima padaryti nerizikuojant, ir venkite vietų, kur vanduo liečiasi su elektros įranga.
- Nedelsdami praneškite nuomotojui apie trūkumą, geriausia raštu ir nurodydami laiką, kad vėliau būtų galima įrodyti, jog pranešėte.
- Nufotografuokite kiekvieną paveiktą vietą prieš tvarkydami ar ką nors išmesdami.
- Atsakomybę lemia žalos priežastis, o ne vien vieta, kurioje matomas vanduo.
- Namų turto, civilinės atsakomybės ir pastato draudimai padengia skirtingą žalą; nė vienas jų automatiškai nepadengia visko.
- Nuomos mokestį galima sumažinti tik tuo atveju, jei būstu naudotis tapo gerokai sunkiau; sumažinimas priklauso nuo konkretaus atvejo, o ne nuo nustatyto procento.
Pirmieji veiksmai pastebėjus vandens žalą
Pirmosios minutės daugiausia lemia, ar žala dar labiau išplis. Jei tai galima padaryti saugiai, pirmiausia užsukite vandens tiekimą ties paveiktu įrenginiu, pavyzdžiui, skalbykle ar po praustuvu, arba užsukite pagrindinį būsto vandens čiaupą. Jei vandens yra netoli elektros lizdų, skirstomųjų skydelių ar įjungtų prietaisų, laikykitės atokiau nuo šios vietos ir paprašykite specialisto patikrinti elektros instaliaciją, užuot patys ėmęsi darbų prie elektros skydelio ar laidų. Kilimus, baldus ar elektros prietaisus galite patraukti iš paveiktos vietos, jei tai įmanoma padaryti nerizikuojant, kad sumažintumėte tolesnę žalą.
Kada reikia kviesti avarinę tarnybą, o ne imtis veiksmų patiems
Jei kyla neatidėliotinas pavojus, kurio neįmanoma suvaldyti patiems, pavyzdžiui, trūkus vamzdžiui ima tekėti daug vandens arba matyti pažeistas vamzdis, reikia kreiptis į avarinę tarnybą ar specialistus, o ne bandyti problemą taisyti patiems. Išsamiame vadove apie tai, ką daryti trūkus vamzdžiui, aprašyta tiksli veiksmų seka įvykus tokiai nelaimei, įskaitant pirmąsias 30 minučių ir vėlesnes valandas.
Nedelsdami informuokite nuomotoją: pareiga pranešti
Jei nuomos laikotarpiu paaiškėja, kad nuomojamas būstas turi trūkumų, BGB § 536c įpareigoja nuomininką apie juos nedelsiant pranešti nuomotojui. „Nedelsiant“ reiškia be kalto delsimo: nebūtinai tą pačią sekundę, bet nevėluojant taip, kaip buvo galima išvengti. Trumpas rašytinis pranešimas el. paštu ar žinute yra naudingesnis vėlesniems įrodymams nei vien pokalbis telefonu, nes jame nurodomas laikas ir vėliau nebegalima ginčyti jo turinio.
Jei apie trūkumą nepranešama, nuomininkas privalo atlyginti nuomotojui dėl to papildomai atsiradusią žalą. Be to, jei dėl nepranešimo nuomotojas negalėjo pašalinti trūkumo, nuomininkas gali netekti teisės tuo laikotarpiu pasinaudoti tam tikromis savo teisėmis, pavyzdžiui, sumažinti nuomos mokestį pagal BGB § 536, reikalauti žalos atlyginimo pagal BGB § 536a 1 dalį arba nutraukti sutartį be įspėjimo. Taigi greitas pranešimas padeda apsaugoti ne tik būstą, bet ir paties nuomininko teisinę padėtį.
Ką nurodyti pranešime apie žalą
Tinkamame pranešime nurodykite, kada pastebėjote žalą, kur tiksliai ji matoma, kokių veiksmų jau ėmėtės, pavyzdžiui, užsukote čiaupą, ir kurios vietos yra paveiktos. Iš karto pridėkite pirmąsias nuotraukas ir aiškiai paprašykite informuoti apie tolesnius veiksmus, kad abiem pusėms būtų aišku, jog pranešimas gautas.
Surinkite įrodymus: nuotraukų fiksavimo kontrolinis sąrašas
Tinkami įrodymai dažnai lemia, kaip sklandžiai vėliau bus sprendžiami reikalavimai nuomotojui ar draudimo bendrovei. Praktikoje pasiteisino tokia veiksmų seka:
- Atskirai nufotografuokite kiekvieną paveiktą vietą taip, kad būtų matoma data ir laikas, pavyzdžiui, naudodami kameros programėlės laiko žymą, o jei įmanoma, kadre padėkite ir matavimo priemonę, pavyzdžiui, liniuotę.
- Prieš patraukdami ar išmesdami sugadintus daiktus, juos nufotografuokite; jei daiktą būtina išmesti iš karto, pirmiausia jį užfiksuokite nuotraukoje.
- Trumpai užrašykite įvykių eigą: kada pastebėjote žalą, kokių veiksmų ėmėtės ir kam bei kada pranešėte.
- Užsirašykite galimų liudytojų, pavyzdžiui, kaimynų ar namo prižiūrėtojo, vardus ir kontaktinius duomenis, jei kas nors matė įvykį.
- Išsaugokite rašytinį pranešimą apie trūkumą, kurį siuntėte nuomotojui, ir jo atsakymą, kad būtų galima atsekti įvykių eigą.
Užfiksavus svarbiausias vietas, verta pagalvoti, kiek laiko dar liko: straipsnyje paaiškinama, kaip greitai po nuotėkio gali atsirasti pelėsis ir kodėl džiovinimo nereikėtų atidėlioti. Kaip tinkamai išdžiovinti drėgmės prisigėrusias sienas ir grindis, aprašyta atskirame vadove apie džiovinimą po vandens žalos.
Kas atsako už žalą: nuomotojas, nuomininkas ar trečioji šalis
Atsakomybė priklauso nuo žalos priežasties, o ne nuo vietos, kurioje ji matoma. Jei žala kilo dėl pastato konstrukcijų ar stacionariai įrengtos instaliacijos trūkumų, pavyzdžiui, sienoje trūkusio vamzdžio ar nesandaraus stogo, pagal BGB § 535 nuomotojas privalo išlaikyti būstą tinkamos būklės, todėl jis atsakingas už remontą. Nuomos laikotarpiu nuomotojas privalo išlaikyti būstą tokios būklės, kad juo būtų galima naudotis pagal sutartį.
Tačiau jei žala kilo dėl paties nuomininko veiksmų, pavyzdžiui, perpildytos vonios arba be priežiūros ilgesnį laiką paliktos veikti skalbyklės, nuomininkas gali atsakyti už padarytą žalą, jei jam galima priskirti kaltę. Vien paprastas netyčinis apsirikimas savaime nereiškia, kad nuomininkas automatiškai atsako už žalą; svarbu, ar buvo elgiamasi taip rūpestingai, kaip pagrįstai galima tikėtis kasdienėse situacijose.
Kai žalos priežastis iš pradžių neaiški
Jei žalą sukėlė trečioji šalis, pavyzdžiui, vamzdžiui trūkus kaimynų būste, reikalavimai paprastai reiškiami žalą padariusiam asmeniui arba jo draudimo bendrovei, o ne automatiškai nuosavam nuomotojui. Net jei žalos priežastis dar nenustatyta, tai nekeičia nuomininko pareigos apie ją pranešti: vis tiek nedelsdami praneškite apie žalą ir ją užfiksuokite, nes tiksli priežastis dažnai paaiškėja tik atidarius ar apžiūrėjus paveiktą vietą.
Kuris draudimas už ką atsakingas
Po vandens žalos beveik visada kyla tas pats klausimas: kuris draudimas už ką moka? Trys aktualios draudimo rūšys padengia skirtingą žalą, ir nė viena jų automatiškai nepakeičia kitų.
| Draudimas | Kokią žalą jis padengia |
|---|---|
| Namų turto draudimas (nuomininko) | Nuomininko namų turtui padarytą žalą, pavyzdžiui, kai ištekėjęs vandentiekio vanduo sugadina jo baldus, kilimus ar prietaisus. |
| Privatus civilinės atsakomybės draudimas (nuomininko) | Kitų asmenų turtui padarytą žalą, pavyzdžiui, kai vanduo prasiskverbia į apačioje esantį būstą, o žala kilo dėl nuomininko kaltės. |
| Pastato draudimas (nuomotojo) | Pačiam pastatui padarytą žalą, pavyzdžiui, stacionariai įrengtoms grindims, sienoms ar vamzdžiams. |
Norint apsidrausti ir nuo žalos nuosavam namų turtui, ir nuo žalos tretiesiems asmenims, paprastai reikia turėti ir namų turto, ir civilinės atsakomybės draudimą (šaltinis: Verbraucherzentrale). Kuris draudimas konkrečiu atveju iš tiesų išmokės išmoką, taip pat priklauso nuo to, kaip tiksliai atsirado žala ir ką išsamiai apima atitinkama draudimo sutartis; lentelėje pateikiamas bendras draudimo rūšių pasiskirstymas, o ne kiekvienu atveju galiojantis įsipareigojimas išmokėti draudimo išmoką.
Nuomos mokesčio sumažinimas dėl vandens žalos: pagrindai
Pagal BGB § 536 nuomos mokestis sumažėja arba net visiškai nebetaikomas tuo laikotarpiu, kai dėl trūkumo gerokai pablogėja galimybė naudotis būstu. Nedidelis naudojimosi pablogėjimas nevertinamas. Nuomos mokesčio sumažinimas nėra nuomotojo baudimas, o įstatyme numatyta pasekmė to, kad tuo laikotarpiu būstu negalima visapusiškai naudotis; tikslus sumažinimo dydis priklauso nuo konkretaus atvejo. Kartais pateikiami apytiksliai procentai geriausiu atveju gali padėti susidaryti bendrą vaizdą, tačiau jie nėra fiksuotas skaičiavimo dydis.
Jei ankstesniame skyriuje aptartos pareigos pranešti buvo kaltais veiksmais nesilaikyta ir dėl to nuomotojas negalėjo laiku pašalinti trūkumo, teisė sumažinti nuomos mokestį gali būti apribota būtent tam laikotarpiui. Todėl ir šiuo atveju greitas rašytinis pranešimas yra būtina sąlyga, kad nuomininkas išsaugotų visas savo teises.
Papildoma apsauga: ką aptarti su nuomotoju
Po vandens žalos daugelis nuomininkų klausia, ar ateityje panašų įvykį būtų galima pastebėti anksčiau, dar prieš ištekant dideliam kiekiui vandens. Tokiu atveju gali būti prasminga su nuomotoju aptarti papildomas apsaugos sistemas, įrengiamas prie pagrindinės vandens tiekimo jungties, pavyzdžiui, automatinį nuotėkio detektorių su uždarymo funkcija. Toks pokalbis nepakeičia nei pareigos pranešti, nei draudimo, o tik papildo juos papildomu techninės apsaugos lygiu.
Gamintojo duomenimis, toks įrenginys kaip Išmanusis viso namo vandens nuotėkio detektorius su automatiniu išjungimo vožtuvu nuolat stebi vandens srautą ultragarso jutikliu, kurio jautrumas siekia iki 0,01 GPM, ir aptikęs neįprastą veikimą per kelias sekundes uždaro motorizuotą vožtuvą. Įrenginys valdomas, o pranešimai gaunami per programėlę. Tai papildoma apsauga, o ne pareigos pranešti pakaitalas ir ne garantija, kad vanduo daugiau niekada neištekės.
Kaip tokį uždarymo vožtuvą iš esmės galima įrengti nuomojamame būste ir į ką reikia atsižvelgti teisiniu bei techniniu požiūriu, paaiškinta atskirame straipsnyje apie apsaugą nuo nuotėkio nuomojamuose būstuose. Norintiems sužinoti, kaip tokios sistemos veikia apskritai, informacijos rasite įvadiniame straipsnyje apie išmaniuosius vandens nuotėkio detektorius ir uždarymo vožtuvus.
Visiškai išvengti vandens žalos nuomojamame būste retai pavyksta, tačiau tolesni veiksmai vyksta pagal aiškią tvarką: pirmiausia pasirūpinama saugumu ir ribojama žala, tada nedelsiant informuojamas nuomotojas, kartu tinkamai viskas dokumentuojama, o tik po to išsiaiškinama priežastis, atsakomybė ir draudimo klausimai. BGB nustatytos teisinės taisyklės ir trijų draudimo rūšių atsakomybės sritys suteikia patikimą pagrindą, tačiau nepakeičia individualios teisinės konsultacijos. Jei kalbama apie dideles sumas, ginčijamasi dėl atsakomybės arba neaišku, ką apima draudimo sutartis, prieš priimant sprendimą, kurį vėliau būtų sunku pakeisti, verta pasitarti su nuomininkų asociacija, advokatu ar savo draudiku.