Vandenilinis vanduo: kur jo pirkti Italijoje (prekybos centre, vaistinėje, internetu) ir kaip skaityti etiketę

Ieškant vandenilinio vandens Italijoje, beveik iškart susiduriama su praktiniu klausimu: prekybos centruose jo beveik niekada nebūna, vaistinėse jo galima rasti ne visur, o didžiausias pasirinkimas yra internetu, kur galima rasti paruošto vandens skardinėse, tablečių, elektrolizės būdu veikiančių butelių ir stalinių generatorių. Tačiau prieš nusprendžiant, kur jo pirkti, verta žinoti, į ką atkreipti dėmesį etiketėje, nes ant skardinės nurodytas koncentracijos skaičius pats savaime nepasako, kiek vandenilio iš tiesų pateks į stiklinę.

• Paruošto vandenilinio vandens skardinių ir maišelių daugiausia galima rasti internetu, o vaistinėse ar parafarmacijos parduotuvėse – tik retkarčiais; Italijos prekybos centruose jo vis dar retai būna.
• 1 ppm atitinka 1000 ppb, todėl ta pati koncentracijos vertė, priklausomai nuo etiketėje naudojamo vieneto, gali atrodyti labai skirtingai.
• ORP rodmuo nėra tiesioginis vandenilio koncentracijos matas: jam įtakos turi ir vandens pH bei jame ištirpę mineralai.
• Vandenilį generuojant prieš pat geriant – naudojant tabletes arba elektrolizės būdu veikiantį butelį – visiškai išvengiama jo sklaidos per pakuotę problemos.

Kur šiandien Italijoje galima rasti vandenilinio vandens

Paruošto vandenilinio vandens Italijos prekybos centruose vis dar retai pasitaiko, o kai jo galima rasti, beveik visada tai būna importuotos skardinės arba maišeliai, kurių pasirinkimas gerokai mažesnis nei internetu. Todėl tai nėra kanalas, kuriuo verta pasikliauti ieškant konkretaus produkto ar platesnio prekių ženklų pasirinkimo.

Vaistinėse ir parafarmacijos parduotuvėse padėtis skiriasi: kai kurios į sveikatą orientuotos parduotuvės siūlo buteliuose išpilstytą vandenį arba molekulinio vandenilio tabletes šalia įprastų maisto papildų, o kitose šios kategorijos visai nėra. Tad prieš vykstant specialiai verta iš anksto pasitikrinti, ar produkto yra, o ne manyti, kad jo tikrai rasite.

Internete – tiek atskirų prekių ženklų svetainėse, tiek pagrindinėse prekyvietėse – pasiūla didžiausia: kartu siūlomos tabletės, elektrolizės būdu veikiantys buteliai ir staliniai generatoriai, taip pat jau paruoštas vanduo skardinėse. Todėl dauguma vandenilinio vandens ieškančių žmonių galiausiai lygina ne tiek pardavimo vietas, kiek skirtingus jo formatus.

Kodėl vandenilis linkęs sklaidytis iš jau paruoštų gėrimų

Molekulinis vandenilis (H2) yra mažiausia ir lengviausia egzistuojanti molekulė, todėl ji gali pamažu skverbtis per daugelį medžiagų, iš kurių paprastai gaminamos gėrimų pakuotės, užuot jose išlikusi neribotą laiką. Šis procesas vyksta difuzijai sklindant per amorfines polimero struktūros sritis; jis aprašytas pramoniniam vandenilio saugojimui naudojamų medžiagų tyrimuose (šaltinis: Review of the Hydrogen Permeation Test of the Polymer Liner Material). Šie tyrimai patvirtina bendrą difuzijos principą, bet ne konkrečios skardinėje ar maišelyje parduodamos rūšies gėrimo praradimo procentą ar trukmę – šių duomenų nematavo nė vienas šiam straipsniui naudotas šaltinis.

Kodėl pakuotės medžiaga svarbesnė už prekės ženklą

Būtent todėl paruošto vandenilinio vandens gamintojai dažniau renkasi aliuminio skardines arba daugiasluoksnius maišelius, o ne įprastą plastiką, per kurį vandeniliui palyginti lengviau prasiskverbti. Taigi pakuotės medžiaga daugiau pasako apie tai, kokia koncentracija iš tiesų pasieks vartotoją, nei ant jos užrašytas prekės ženklo pavadinimas. Kiek laiko užtrunka vandeniliui išsisklaidyti atidarius pakuotę ar net jai dar esant sandariai uždarytai – atskiras klausimas, į kurį išsamiai atsakoma straipsnyje apie tai, kiek laiko vandenilis išlieka vandenyje. O išsamus paruošto vandens ir šviežiai generuojamo vandens kainos bei koncentracijos palyginimas aptariamas atskirame straipsnyje, kuriame lyginamos skardinės ir maišeliai su vandens gamyba namuose.

Ką patikrinti etiketėje prieš perkant

Prieš renkantis pakuotę verta žvelgti toliau nei į didelį etiketėje išspausdintą skaičių, nes vienas pats jis pasako mažiau, nei gali atrodyti. Tinkamai jį įvertinti padeda keturi dalykai.

• Patikrinkite, koks matavimo vienetas naudojamas: 1 ppm atitinka 1000 ppb, todėl ta pati tikroji koncentracijos vertė gali būti nurodyta kaip „1,2“ arba „1200“ vien pakeitus matavimo vienetą, nors pats produktas nepasikeitė.
• Išsiaiškinkite, ar nurodytas skaičius išmatuotas gamybos metu, ar vartojimo metu: pripildžius talpyklą koncentracija išlieka nepakitusi ne visą laiką, todėl gamykloje išmatuota vertė parodo tik pradinį tašką.
• Atkreipkite dėmesį į pakuotės medžiagą ir į tai, ar ji sukurta taip, kad ribotų dujų skverbimąsi: ši informacija kartu su laiku nuo pagaminimo apie tikrąją koncentraciją pasako daugiau nei vien ant pakuotės nurodytas skaičius.
• ORP (oksidacijos-redukcijos potencialo) rodmens nelaikykite vandenilio koncentracijos įrodymu: ORP matuokliai matuoja bendrą vandens redokso potencialą, kuriam įtakos turi ir pH, ištirpę mineralai bei kiti redokso reakcijose dalyvaujantys junginiai, o ne vien ištirpęs vandenilis (šaltinis: Understanding Hydrogen Water Testing Methods, Molecular Hydrogen Institute).

Kaip iš tikrųjų matuojama vandenilio koncentracija

Yra tiesioginių metodų, kurie tikslesni už paprastą ORP rodmenį. 2012 m. žurnale „Medical Gas Research“ paskelbtame tyrime metileno mėlynojo ir koloidinės platinos titravimo metodas buvo palygintas su elektrocheminiu vandenilio jutikliu. Nustatyta beveik tobula koreliacija (koeficientas – 0,9998) koncentracijų intervale, panašiame į vandenilinių gėrimų koncentracijų intervalą (šaltinis: A convenient method for determining the concentration of hydrogen in water, Medical Gas Research 2012). Norintys išsamiau sužinoti, kaip veikia testavimo lašai ir elektrocheminiai matuokliai bei kodėl ORP mitas vis dar gyvas, gali skaityti specialų vadovą apie vandenilinio vandens matavimą. Tokiems etiketėse kartais pasitaikantiems terminams kaip „stabilizuotas vandenilis“ taip pat reikėtų skirti tiek pat dėmesio: atskirame straipsnyje rinkodaros kalba atskiriama nuo patikrinamų specifikacijų.

Paruoštas vanduo, tabletės, butelis ar generatorius: kuo jie skiriasi praktiškai

Išsiaiškinus, į ką atkreipti dėmesį etiketėje, formato pasirinkimas labiau priklauso nuo kasdienių įpročių nei nuo absoliučių savybių. Paruošto vandens skardinėje ar maišelyje nereikia niekaip ruošti: tereikia atidaryti ir gerti, tačiau jį pirkdami esate priklausomi nuo to, kokia koncentracija išliko po transportavimo ir laikymo dėl pirmiau aptartų priežasčių.

Tabletės, ištirpintos tiesiai stiklinėje arba butelyje, generuoja vandenilį būtent tada, kai geriama, todėl visiškai apeinama jo sklaidos per pakuotę problema: nereikia atsižvelgti į transportavimo trukmę, nes reakcija vyksta iškart. Pavyzdžiui, Hydrion H2 molekulinis vandenilis, 90 tablečių deklaruoja tikslinę 8 ppm H2 koncentraciją ir 80 mg magnio vienoje tabletėje; vis dėlto tai yra gamintojo nurodytos specifikacijos, o ne šiame straipsnyje nepriklausomo šaltinio patikrinti duomenys.

Elektrolizės būdu veikiantiems buteliams ir staliniams generatoriams iš pradžių reikia įsigyti prietaisą, tačiau jie leidžia kasdien kartoti šį procesą nepriklausant nuo prekių prieinamumo parduotuvėse ar internete. Hydrion Core Vandenilinio vandens butelis – tokio formato pavyzdys, skirtas naudoti kasdien ir pakartotinai. Nė vienas formatas nėra „geresnis“ vien todėl, kad ant popieriaus pasiekia didesnę koncentraciją: pasirinkimas priklauso nuo to, kiek šviežumo kontrolės ir pasiruošimo vartotojas pasirengęs įtraukti į savo kasdienę rutiną. Norintys išsamiau palyginti aparatus, butelius ir ąsočius gali skaityti specialų aparatų, butelių ir ąsočių palyginimą.

Apibendrinant: kur pirkti

Jei svarbiausia patogumas ir tai, kad nereikėtų nieko ruošti, šiandien internetu perkamas paruoštas vanduo yra artimiausias pasirinkimas tam, ką Italijos prekybos centrai galbūt kada nors ims siūlyti reguliariau. O jei svarbiau kontroliuoti koncentraciją ir kasdienę rutiną, šviežio vandens generavimas tabletėmis arba elektrolizės būdu veikiančiu buteliu pašalina šiame straipsnyje aptartą pakuotės sklaidos klausimą, nes prieš pasiekdamas stiklinę vandenilis neturi išlikti per visą transportavimo laiką.