Vandens suvartojimas namuose: skalbyklė, indaplovė ir dušas

Kiek vandens skalbyklė iš tikrųjų sunaudoja per vieną skalbimo ciklą, neįmanoma nusakyti vienu bendru skaičiumi. Tikslus rodiklis nurodytas konkretaus prietaiso ES energijos vartojimo efektyvumo etiketėje: tai vandens sąnaudos pasirinkus „Eco 40–60“ programą ir skalbiant visa vardine talpa. Etiketėje taip pat nurodyta talpa, programos trukmė ir gręžimo klasė (šaltinis: Bavarijos vartotojų konsultavimo centras). Norint įvertinti, ar bendras namų ūkio suvartojimas yra įprastas, ar veikiau rodo galimą nuotėkį, verta apžvelgti visus didžiausius vandens vartotojus namuose: skalbyklė, indaplovė, dušas, vonia ir tualeto nuleidimas kartu lemia didžiąją mėnesio vandens sąskaitos dalį.

• Asmens higienai (maudymuisi vonioje ir duše) tenka didžiausia namų ūkyje suvartojamo geriamojo vandens dalis – 36 %, o tualeto nuleidimui – 27 %.
• Skalbimui tenka apie 12 %, indų plovimui, valymui ir sodui – po 6 %, o maistui ir gėrimams – 4 %.
• Tikslų konkrečios skalbyklės vandens suvartojimą per vieną skalbimo ciklą rasite prietaiso ES energijos vartojimo efektyvumo etiketėje, o ne bendroje visų modelių lentelėje.
• Jei vandens skaitiklio rodmenys nuolat didėja ir to negalima paaiškinti metų laiku, svečiais ar nauju prietaisu, tai yra kur kas patikimesnis nuotėkio požymis nei palyginimas su šalies vidurkiu.

Kodėl vien bendras suvartojimas mažai ką pasako

2023 m. Vokietijoje vidutinis geriamojo vandens suvartojimas vienam žmogui per dieną siekė 121 litrą (šaltinis: BDEW, savaitės skaičius). Šis skaičius pats savaime mažai ką pasako apie tai, ar konkretaus namų ūkio suvartojimas įprastas, ar išsiskiria, nes jį sudaro labai skirtingos vandens naudojimo sritys: maudymuisi vonioje, duše ir asmens higienai tenka 36 %, tualeto nuleidimui – 27 %, skalbimui – apie 12 %, indų plovimui ir valymui arba sodui – po 6 %, o maistui ir gėrimams – 4 %. Tik žinant šias dalis galima prasmingai susieti skaitiklio rodmenis su vienu ar keliais vandens vartotojais.

Įdomu ir tai, kaip suvartojimas kito laikui bėgant: 1990 m. vienas žmogus vidutiniškai sunaudodavo 147 litrus vandens per dieną – nuo tada šis kiekis sumažėjo 18 %. Dalį šio sumažėjimo lėmė taupesni buitiniai prietaisai. Tai paaiškina, kodėl dešimties metų senumo indaplovė ar sena tualeto bakelio sistema dažnai sunaudoja gerokai daugiau vandens nei šiuolaikinis modelis tuose pačiuose namuose. Taigi istorinis palyginimas pirmiausia parodo viena: prietaisų amžius suvartojimą veikia labiau, nei daugelis tikisi.

Skalbyklė: kaip teisingai įvertinti vandens sąnaudas per skalbimo ciklą

Nėra patikimo vieno skaičiaus, kuris tiktų kiekvienam skalbyklės modeliui, nes sąnaudos priklauso nuo prietaiso konstrukcijos, pasirinktos programos ir faktinio skalbinių kiekio. Tačiau galima pasikliauti privaloma ES energijos vartojimo efektyvumo etikete: joje nurodomas vandens suvartojimas litrais per vieną skalbimo ciklą, pasirinkus „Eco 40–60“ programą ir skalbiant visa vardine talpa. Šalia pateikiama ir talpa, programos trukmė bei gręžimo klasė. Tad konkrečios skalbyklės sąnaudas rasite ne bendroje apžvalgoje, o etiketėje arba gamintojo produktų duomenų bazėje.

Kur tiksliai etiketėje nurodytas šis rodiklis?

Nurodytas vandens kiekis taikomas būtent tada, kai skalbyklė „Eco“ programa veikia su pilna įkrova. Jei į ją įdedama tik pusė ar ketvirtadalis skalbinių, faktinis suvartojimas gerokai skiriasi, nes vienam kilogramui skalbinių tenka daugiau vandens ir energijos nei bandymo sąlygomis. Praktikoje faktines sąnaudas labiau nei vien energijos vartojimo efektyvumo klasė veikia programos pasirinkimas, temperatūra, papildomas pirminis skalbimas ir įkrovos dydis. Todėl prieš lyginant savo skalbyklės suvartojimą su etiketėje nurodytu rodikliu verta peržiūrėti programų meniu. Vis dėlto staigus ir ryškus vandens srauto padidėjimas skalbimo ciklo metu gali turėti visai kitą priežastį; kaip atskirti trūkusį skalbyklės vandens įleidimo žarną nuo įprastų svyravimų, išsamiai paaiškinta straipsnyje apie trūkusias skalbyklių žarnas.

Indaplovė: kiek litrų vandens sunaudojama įprastai?

Šiuolaikinė, efektyviai veikianti indaplovė per vieną plovimo ciklą vidutiniškai sunaudoja mažiau nei 9 litrus vandens (šaltinis: Pietų Tirolio vartotojų konsultavimo centras). Plaunant indus tris kartus per savaitę, per metus susidaro apie 1 400 litrų. Maždaug dešimties metų senumo indaplovė per metus sunaudoja apie 3 000 litrų, nes senesniuose prietaisuose nėra nei šiuolaikinių jutiklių, nei šiandien įprastų taupiųjų programų. Todėl pastebėjus neįprastai didelį suvartojimą ir turint senesnį prietaisą, pirmiausia verta apsvarstyti jo amžių kaip tikėtiną paaiškinimą, prieš įtariant nuotėkį.

Palyginimui: plaunant indus rankomis po tekančiu vandeniu, vienam plovimui vidutiniškai sunaudojama nuo 50 iki 70 litrų, priklausomai nuo plovimo būdo. Taigi šiuolaikinė indaplovė gali veikti gerokai taupiau nei indų plovimas po tekančiu vandeniu, jei ji naudojama beveik pilna. Čia taip pat galioja ta pati taisyklė: gamintojo nurodytos sąnaudos taikomos pilnam plovimo ciklui, o ne trims lėkštėms, kurias kasdien be reikalo išplaunate rankomis prieš dėdami į indaplovę.

Dušas ir vonia: didžiausia atskira vandens sąnaudų dalis

Maudymuisi vonioje, duše ir asmens higienai tenka 36 % namų ūkio vandens suvartojimo. Tai didžiausia atskira dalis – didesnė net už tualeto nuleidimui tenkančią dalį. Taip yra ir dėl šių veiklų dažnumo, ir dėl jų trukmės: pilnai pripildytai voniai reikia gerokai daugiau vandens nei trumpam dušui, todėl būtent čia galima pastebimai sutaupyti. Vietoj pilnos vonios pasirinkus penkių minučių dušą, vidutiniškai sutaupoma apie du trečdalius vandens (šaltinis: Pietų Tirolio vartotojų konsultavimo centras).

Tačiau iš šių duomenų negalima nustatyti tikslaus vandens kiekio, kurį sunaudoja jūsų dušas per minutę, nes srautas priklauso nuo įrengtos dušo galvutės ir vandens slėgio konkrečiame name. Neturint konkrečios dušo galvutės gamintojo nurodytų duomenų, bet koks bendras vienos minutės sąnaudų skaičius tėra apytikris įvertis. Jei norite sužinoti, kiek vandens iš tikrųjų sunaudoja konkretus dušas, paprasčiausia tai išmatuoti patiems – kibiru ir chronometru, o ne pasikliauti bendru skaičiumi internete.

Tualeto nuleidimas: antra pagal dydį vandens sąnaudų dalis

Tualeto nuleidimui tenka 27 % vandens suvartojimo – šiek tiek mažiau nei maudymuisi vonioje ir duše. Tai antra pagal dydį atskira namų ūkio vandens sąnaudų dalis. Senų ir šiuolaikinių tualeto bakelių skirtumas yra didelis: šiuolaikiniuose dviejų mygtukų bakeliuose vienam nuleidimui paprastai sunaudojama tik 3 arba 6 litrai, o senuose bakeliuose be taupiojo mygtuko – dažnai 9 litrai ar daugiau (šaltinis: Pietų Tirolio vartotojų konsultavimo centras). Kai kiekvienas žmogus tualetu naudojasi kelis kartus per dieną, šis skirtumas per metus susideda į nemažą kiekį, kuris gali būti matomas skaitiklio rodmenyse, nors niekas nėra sugedę.

Kaip palyginti savo suvartojimą su vidurkiu

Nurodytos dalys tinka apytiksliam palyginimui, bet ne tikslioms konkretaus namų ūkio sąnaudoms numatyti. Faktiniai rodikliai gali gerokai skirtis dėl namų ūkio dydžio, gyvensenos įpročių ir to, ar naudojami senesni, ar naujesni prietaisai. Kelis mėnesius stebėdami savo skaitiklio rodmenis, susidarysite realesnį vaizdą nei lygindami juos su šalies vidurkiu.

Sezoniniai svyravimai yra visiškai įprasti: karštomis vasaros dienomis namų ūkio vandens poreikis gali padidėti iki 60 %, pavyzdžiui, dėl sodo laistymo, dažnesnio prausimosi duše ar baseino pripildymo. Taigi toks padidėjimas liepą nėra įspėjamasis signalas – jo galima tikėtis. Todėl geriau pasirinkti ramų palyginimo laikotarpį, atsižvelgiant į metų laiką ir tai, kiek žmonių gyvena namuose. Pavyzdžiui, palyginkite tą patį praėjusių metų mėnesį, o ne bet kurias dvi atsitiktines dienas.

Kada pokytis veikiau rodo nuotėkį

Du požymiai yra gerokai informatyvesni nei vienas didelis sąskaitoje nurodytas skaičius. Pirmasis įspėjamasis signalas: skaitiklis vis dar sukasi, nors, kiek matyti, vanduo nenaudojamas, pavyzdžiui, naktį arba kai namuose užsukti visi čiaupai ir išjungti prietaisai. Antrasis įspėjamasis signalas – nuolatinis vandens suvartojimo padidėjimas per kelis apskaitos laikotarpius, kurio negalima paaiškinti metų laiku, svečiais ar naujai įsigytu prietaisu. Jei norite peržiūrėti konkretų galimų priežasčių sąrašą, kai sąskaita jau pastebimai per didelė, jį rasite dažniausių didelės vandens sąskaitos priežasčių apžvalgoje; o apie tai, koks mažas gali būti nuotėkis, kad vis tiek būtų patikimai aptiktas, skaitykite straipsnyje apie mikronuotėkių aptikimą.

Būtent tokiais atvejais pravartu ne tik retkarčiais pasižiūrėti į skaitiklį, bet ir nuolat stebėti įprastą vandens suvartojimą. Nuolat matuojantis srauto stebėtuvas ultragarsiniu jutikliu stebi vandens srautą 0,01 GPM skiriamąja geba ir siunčia pranešimą į programėlę, kai srautas nukrypsta nuo išmokto namų ūkio įprasto šablono. Tokiu atveju motorizuotas vožtuvas gali papildomai automatiškai užsukti vandens tiekimą. Tačiau vien įspėjimas nuotėkio savaime nesustabdo – jis tik apie jį praneša; papildomas automatinis uždarymo vožtuvas iš tikrųjų nutraukia vandens tiekimą. Daugiau informacijos apie šią prietaisų kategoriją rasite išmaniųjų vandens nuotėkio detektorių vadove, o jei įdomu, kaip toks prietaisas montuojamas kartu su namo vandens filtru ant pagrindinio vandens įvado, patarimų rasite namo vandens filtravimo vadove.

Taigi žinodami, kaip apytiksliai pasiskirsto jūsų vandens sąnaudos tarp skalbyklės, indaplovės, dušo, vonios ir tualeto, galėsite atskirti įprastą sezoninį svyravimą nuo tikro nukrypimo ir jums nereikės kasdien patiems tikrinti skaitiklio.