Ar vandenilinis vanduo – apgaulė? Ką iš tikrųjų teigė 2017 m. akademinė kritika

Jei čia atėjai perskaitęs straipsnį ar iš ko nors išgirdęs, kad vengrų mokslininkas vandenilinį vandenį tiesiai šviesiai pavadino apgaule, trumpas atsakymas toks: kritika buvo skirta konkrečiam rinkodaros teiginiui, o ne pačiam fiziniam reiškiniui, kad vandenilio dujos gali ištirpti vandenyje. 2017 m. lapkritį Vengrijos mokslų akademijoje vykusioje paskaitoje Istvánas Fábiánas, Debreceno universiteto chemijos profesorius, vienu metu kritikavo kelis visiškai nesusijusius produktus; vienas iš jų buvo vandeniliu prisotintas vanduo, reklamuotas kaip pasižymintis antioksidaciniu ir detoksikuojamuoju poveikiu. Vis dėlto pranešimuose apie renginį buvo suplakti keli skirtingi produktai ir teiginiai, todėl verta atskirti, kam tiksliai buvo skirta konkreti kritika ir ką šiandien, po kelerius metus trukusių tyrimų bei oficialaus maisto saugos vertinimo, galima laikyti faktu.

• 2017 m. kritika buvo skirta vandenilinio vandens rinkodaros kalbai – teiginiams apie reklamuojamą „antioksidacinį ir detoksikuojamąjį poveikį“, o ne fiziniam faktui, kad vandenilio dujos tirpsta vandenyje.
• Tame pačiame renginyje taip pat buvo kritikuojami teiginiai apie deguonimi prisotintą vandenį ir „vandens atmintį“, tačiau abiem atvejais remtasi kitokiais cheminiais argumentais, kurie vandeniliui netaikomi.
• Vandenilio koncentracija, išreikšta PPB, yra realus ir išmatuojamas fizikinis dydis, tačiau matavimo metodas lemia, kiek patikimas yra konkretus gamintojo nurodomas skaičius.
• Dabartiniai klinikiniai tyrimai pagrindžia saugumą, tačiau veiksmingumas nėra pripažintas įrodytu nė vienos konkrečios sveikatos būklės atveju.

Ką iš tikrųjų teigė 2017 m. akademinė paskaita?

Vengrijos mokslų akademijoje vykusios renginių serijos „Mokslo šventė“ metu chemikas Istvánas Fábiánas, Debreceno universiteto katedros vedėjas ir profesorius, paskaitoje aptarė kelis tuo metu rinkoje buvusius „stebuklingus vandenis“. Vandeniliu prisotintą vandenį, reklamuotą kaip pasižymintį antioksidaciniu ir detoksikuojamuoju poveikiu, jis pavadino teiginiu, kurio nepagrįstumas akivaizdus kiekvienam bent kiek chemiją išmanančiam žmogui (šaltinis: Akademijoje demaskuotos apgaulės, susijusios su stebuklingu vandeniu – Index). Index.hu pranešime nepateikta jokio papildomo cheminio pagrindimo šiam konkrečiam teiginiui – tik užfiksuotas pats vertinimas. Tai svarbu, nes būtent tokio pagrindimo skaitytojui dažnai trūksta, kad galėtų nuspręsti, kam tiksliai skirta kritika.

Viename pranešime kritikuoti du produktai, kitame – trečias

Tame pačiame Index.hu pranešime aptartas ne tik vandenilinis vanduo: nagrinėtas ir kitas produktas, taip pat reklamuotas kaip „stebuklingas vanduo“, šįkart remiantis kitokiu, būtent toms dujoms būdingu fizikinės chemijos argumentu. Deguonimi prisotintą vandenį lektorius atmetė todėl, kad esant normaliam atmosferos slėgiui vanduo negali išlaikyti tiek ištirpusio deguonies, kiek teigiama reklamose, o skrandis nėra pasirengęs įsisavinti ištirpusį deguonį (šaltinis: Akademijoje demaskuotos apgaulės, susijusios su stebuklingu vandeniu – Index). Deguoniui skirtas argumentas chemiškai netaikytinas vandeniliui, nes kalbama apie kitas dujas ir kitokį tirpumą. Apie tą patį renginį pranešė ir kitas leidinys – Origo; abu straipsniai kartu pateikia išsamesnį vaizdą, kas tą dieną buvo pasakyta: atskirame Origo pranešime aptartas trečias produktas, taip pat vadintas „stebuklingu vandeniu“, apie kurį kalbėsime toliau.

Kokiai kritikai kas buvo skirta – ir kam ji nebuvo skirta

Dažniausiai klaidingai manoma, kad visa paskaita prisimenama kaip viena visa apimanti „stebuklingo vandens demaskavimo“ akcija, nors kiekviena kritika buvo atskira ir pagrįsta skirtingais argumentais. Vandenilinio vandens atveju kritika buvo skirta rinkodaros kalbai – tam, kad gamintojai produktą pardavinėjo kaip teikiantį sveikatai naudingų rezultatų (antioksidacinį poveikį, detoksikaciją), o ne pačiam faktui, kad vandenilio dujos fiziškai gali ištirpti vandenyje. Kaip matyti pirmiau, deguonimi prisotintam vandeniui skirtas argumentas buvo apie tai, kad deguonis neišsilaiko vandenyje ir nėra įsisavinamas; jis susijęs su kitomis dujomis ir kitu fiziologiniu klausimu.

Atskirame Origo pranešime aptarta trečia kategorija, taip pat vadinta „stebuklingu vandeniu“: teiginiai apie „vandens atmintį“ (pi vanduo, vibruojant apdorotas vanduo) paneigti paaiškinant, kad vandenilinių ryšių struktūros vandenyje persitvarko per 10^-12–10^-11 sekundės, todėl vanduo negali „prisiminti“ jokio ankstesnio apdorojimo (šaltinis: Visa gydančio stebuklingo vandens legenda – Origo). Argumentas apie molekulinę struktūrą ir vandens „atmintį“ nesusijęs su ištirpusiomis vandenilio dujomis; šių dalykų nederėtų suplakti, nes tai visiškai skirtingi fizikiniai klausimai.

Kaip iš tikrųjų matuojama ištirpusio vandenilio koncentracija

Atskyrus, kam buvo skirta kiekviena kritika, lieka konkretus klausimas, kurį galima patikrinti: kiek vandenilio iš tikrųjų yra konkretaus butelio ar prietaiso vandenyje ir kaip tai sužinoti? Vandenilio koncentracija, išreikšta PPB arba PPM, yra tikras ir išmatuojamas fizikinis dydis, tačiau matavimo metodai nėra vienodai patikimi, todėl vien pats skaičius nedaug ką pasako. 2022 m. specializuotame žurnale paskelbtoje analizėje padaryta išvada, kad ORP matuokliai (redokso potencialo matuokliai) netinka ištirpusio H2 koncentracijai įvertinti ar palyginti, nes pH, temperatūra ir paties prietaiso paklaidos ribos rodmenį gali paveikti labiau nei pats ištirpęs vandenilis (šaltinis: ORP neturėtų būti naudojamas ištirpusio H2 koncentracijai įvertinti ar skirtingoms koncentracijoms palyginti – Frontiers in Food Science and Technology, 2022). Kitaip tariant, neigiama ORP reikšmė tik rodo, kad vandenyje yra ištirpusio vandenilio, bet neparodo, kiek jo tiksliai yra.

Kodėl vien skaičiaus nepakanka, jei nežinoma, kaip jis išmatuotas

Redokso titravimo metodas suteikia tiesiogesnį vaizdą apie ištirpusį vandenilį nei ORP matavimas, nors ir tai nėra tobulas metodas. Šis skirtumas svarbus pirkėjui, nes už gamintojo nurodyto PPB skaičiaus gali slypėti skirtingi matavimo metodai, o nuo to iš esmės priklauso, ar galima palyginti dviejų skirtingų produktų rodiklius. Jei norėtum išsamiau sužinoti, ką tiksliai reiškia skirtumas tarp PPB ir PPM ir kaip šie matavimo vienetai siejasi tarpusavyje, išsamią apžvalgą rasi atskirame mūsų straipsnyje: išsamus vandenilinio vandens PPB ir PPM reikšmių paaiškinimas. Norintiems pamatyti ne tik gamintojo pateikiamus duomenis, bet ir nepriklausomo trečiosios šalies patikrintus matavimo rezultatus, nepriklausomos laboratorinės „Hydrion Core“ ir „Pulse“ bandymų ataskaitos parodo, kaip tokia išorinė patikra atrodo praktikoje.

Ką šiandien sako mokslas – ir ko jis nesako

Per metus nuo 2017 m. paskaitos pagausėjo ir mokslinių tyrimų, ir reguliavimo informacijos, todėl verta atskirti dabartinę padėtį nuo prieš septynerius metus užfiksuoto vaizdo. 2023 m. specializuotame žurnale paskelbtame klinikinių tyrimų apibendrinime nurodoma, kad dauguma molekulinio vandenilio tyrimų vis dar yra nedidelės apimties, o kai kuriuos autoriai aiškiai įvardijo kaip atvejų aprašymus. Nors keli tyrimai pagrindžia saugumą, veiksmingumas nėra pripažintas įrodytu nė vienos konkrečios sveikatos būklės atveju; autoriai ragina atlikti didesnius kontroliuojamus, dvigubai aklus, randomizuotus tyrimus, kol bus galima pateikti klinikines rekomendacijas (šaltinis: Molekulinio vandenilio terapija – klinikinių tyrimų ir rezultatų apžvalga, Molecules, 2023). Jei norėtum išmokti atskirti patikimą tyrimą nuo metodologiškai silpno – įvertinti imties dydį, placebo kontrolę, dozavimą ir finansavimą, – atskiras vadovas padės tau nuosekliai įvertinti šiuos kriterijus.

Ką tiksliai reiškia GRAS klasifikacija ir ko ji nereiškia

Saugumo klausimu yra ir konkretus oficialus JAV institucijos vertinimas. JAV Maisto ir vaistų administracija (FDA), 2014 m. užbaigusi GRAS pranešimo (GRN 520) vertinimą, atsakė, kad „neturi klausimų“. Tai reiškia, kad geriamajame vandenyje, aromatizuotuose gėrimuose ir gazuotuose gėrimuose ištirpintas vandenilio dujas galima saugiai naudoti iki 2,14 tūrio procento (šaltinis: GRAS pranešimai – GRN 520: vandenilio dujos, JAV Maisto ir vaistų administracija). Ši GRAS klasifikacija reiškia tik tai, kad nurodytas ištirpusio vandenilio kiekis laikomas saugiu maisto ingredientu; ji nereiškia, kad FDA pripažino ar patvirtino kokį nors poveikį sveikatai ar naudą. Šiuos du dalykus verta sąmoningai atskirti: maisto saugos vertinimas ir įrodytas poveikis sveikatai yra du nepriklausomi klausimai.

Į ką verta atkreipti dėmesį prieš nusprendžiant, ar išbandyti

Jei perskaičius tai, kas išdėstyta pirmiau, nusprendei, kad tave domina išmatuojami ir patikrinami dalykai – ne „stebuklingo vandens“ pažadai, o tikroji vandenilio koncentracija, – verta patikrinti kelis konkrečius dalykus apie pasirinktą produktą. Pirmiausia – ar gamintojas nurodo konkretų PPB rodiklį ir ar paaiškina, kokiu metodu jis išmatuotas. Vienas, atskirai pateiktas skaičius be informacijos apie matavimo metodą sunkiai įvertinamas ir palyginamas su kitų produktų duomenimis.

Antra, svarbus ir pats vandenilio generavimo būdas: elektrolizės pagrindu veikiančio butelio atveju – pavyzdžiui, pirmiau minėto „Core“ arba „Hydrion Pulse“, kurio du aiškiai įvardyti veikimo režimai susieti su konkrečia koncentracija (4000 PPB per 5 minutes, 8000 PPB per 10 minučių) – procesą sudaro patikrinami fizikiniai etapai, išsamiai aprašyti produkto puslapyje. Vis dėlto svarbu, kad didesnis PPB rodiklis savaime nereiškia „sveikesnio“ vandens: skirtingų modelių koncentracijos skiriasi dėl vandenilio generavimo būdo ir naudojimo režimo, o ne todėl, kad būtų įrodyta, jog vienas jų daro geresnį fiziologinį poveikį už kitą. Trečia, verta realistiškai įvertinti, ko galima tikėtis iš tokio produkto: dabartiniai tyrimai neįrodo nei konkrečios ligos gydymo, nei greito savijautos pagerėjimo, todėl nereikėtų rinktis produkto remiantis tokiais pažadais. Jei konkrečiai norėtum sužinoti, kokie matomi ar patiriami rezultatai šiuo metu nurodomi apibendrinant vandenilinio vandens tyrimus, atskirame išsamiame straipsnyje sąžiningai apžvelgiama, ką šiandien žinome šiuo klausimu, o straipsnyje apie dažnus mitus aptariami kiti panašiai klaidingai suprantami teiginiai. O jei konkrečiai nori išmokti atpažinti iš tikrųjų klaidinantį ir prastai dokumentuotą vandenilinio vandens produktą, šis vadovas skirtas būtent tokiems kriterijams.

Apibendrinant, 2017 m. Vengrijoje išsakyta kritika buvo skirta konkrečiam to meto rinkodaros teiginiui ir nepaneigė, kad vandenilio dujas galima ištirpinti vandenyje ir išmatuoti. Tai iki šiol patikrinamas fizikinis faktas, kurį šiandien papildo oficialus maisto saugos vertinimas ir keli klinikiniai tyrimai, nors jie yra nedidelės apimties. Jei nori orientuotis pagal išmatuojamas specifikacijas ir palyginti, kokius koncentracijos duomenis bei matavimo metodus nurodo skirtingi modeliai, vandenilinio vandens produktų kolekcija yra gera pradžia tokiam palyginimui.