Kaip skaityti vandenilio vandens tyrimą

Kai pardavėjas rašo „tyrimai rodo, kad vandenilio vanduo mažina oksidacinį stresą“ arba „klinikiniai tyrimai patvirtina naudą“, tokiam teiginiui priskiriama daugiau įrodomosios galios, nei jis pelnė. Cituojamas vienas straipsnis gali būti gerai suplanuotas atsitiktinių imčių tyrimas arba nedidelis bandomasis tyrimas, kurį patys autoriai įvardijo kaip preliminarų, o šis skirtumas svarbesnis už antraštėje pateiktą teiginį. Šiame straipsnyje penki tikri, šiuo metu indeksuojami tyrimai su žmonėmis apie vandeniliu prisotintą vandenį pateikiami kaip pavyzdžiai, padedantys išmokti taikyti pakartojamą metodą: patikrinkite, kokie žmonės buvo tiriami, kaip buvo užtikrintas palyginimo aklumas, koks kiekis ir vartojimo trukmė iš tikrųjų buvo tirti, ar atsakyta į paties tyrimo iš anksto suformuluotą klausimą ir kas finansavo tyrimą. Nė vienas iš penkių toliau pateiktų tyrimų neįrodo, kad vandenilio vanduo duoda konkretų rezultatą; kiekvienas jų čia pateiktas tam, kad galėtumėte pasipraktikuoti jį skaityti taip, kaip skaitytų atidus vertintojas.

Štai trumpa šio metodo apžvalga prieš tolesnius skyrius, kuriuose jis aptariamas išsamiau:

• Patikrinkite, ar šaltinis yra tyrimas su žmonėmis, tyrimas su gyvūnais ar ląstelių kultūromis, ar vieno iš jų rinkodarinė santrauka, nes pardavėjai dažnai suplaka šiuos tris dalykus.
• Atkreipkite dėmesį, kiek žmonių baigė tyrimą, o ne tik kiek jų pradėjo, nes atranka ir dalyvių pasitraukimas keičia tai, ką iš tikrųjų atspindi rezultatas.
• Patikrinkite, ar palyginimas buvo aklas ir kokio tipo placebas naudotas, nes gėrimą įtikinamai užmaskuoti sunkiau nei tabletę.
• Palyginkite tyrime naudotą dozę ir trukmę su tuo, ką leidžia suprasti cituojamas teiginys, nes vieno kiekio tyrimo išvada savaime negalioja kitam kiekiui.
• Suraskite paties tyrimo nurodytą pagrindinę vertinamą baigtį ir patikrinkite, ar būtent šis skaičius iškeltas santraukoje.
• Finansavimo ir interesų konfliktų atskleidimą vertinkite kaip kontekstą, į kurį reikia atsižvelgti, o ne kaip automatinę priežastį rezultatą priimti arba atmesti.

Kas laikoma „tyrimu“ apie vandenilio vandenį

Išnaša su užrašu „vandenilio vandens tyrimai“ gali nurodyti kone bet ką: laboratorijoje vandeniliu prisotintame tirpale augintas ląsteles, tyrimą su graužikais arba atsitiktinių imčių tyrimą, kuriame žmonės kelias savaites ar mėnesius gėrė tokį vandenį. Tai nėra lygiaverčiai įrodymai teiginiui apie tai, kas nutinka žmogui išgėrus produktą, todėl pirmiausia reikia patikrinti, ar cituojamas šaltinis yra tyrimas su žmonėmis, ir atidžiai perskaityti jo pavadinimą. Žodis „bandomasis“ arba „preliminarus“ pavadinime nėra priežastis atmesti tyrimą; tai pačių autorių ženklas, kad prieš laikant išvadą nusistovėjusia, ją reikia patvirtinti didesniu, nepriklausomu tyrimu. Visame straipsnyje kaip pavyzdžiai naudojami penki paskelbti tyrimai su žmonėmis: šešių mėnesių senėjimo tyrimas, trijų menstruacinių ciklų priešmenstruacinių simptomų tyrimas, aštuonių savaičių atsparumo insulinui tyrimas, aštuonių savaičių tyrimas su nutukusiais suaugusiaisiais ir keturiolikos dienų bandomasis tyrimas su ilgą laiką COVID-19 pasekmes patiriančiais pacientais. Visi jie šiuo metu indeksuojami, o visą jų tekstą galima perskaityti.

Tiriamųjų skaičius: ką gali ir ko negali parodyti 32 dalyviai

Čia aptariamuose penkiuose tyrimuose dalyvių skaičius svyruoja nuo trisdešimt dviejų iki šešiasdešimt penkių. Tokio skaičiaus pakanka dviejų grupių palyginimui aprašyti, tačiau vien jo nepakanka išvadoms apie žmones apskritai. NCCIH gairėse, kaip skaityti mokslinio žurnalo straipsnį, statistikos pagrindai išdėstyti aiškiai: mažose imtyse rezultatai dažniau gaunami atsitiktinai, o išvados gali būti neapibrėžtos; didesnės imtys leidžia gauti patikimesnius rezultatus ir geriau atspindi platesnę populiaciją (šaltinis: Kaip suprasti mokslinio žurnalo straipsnį: tyrimo imtis). Jei nedideliame tyrime nustatomas poveikis, tai savaime nereiškia, kad rezultatas „neteisingas“; kol nepriklausomas, didesnis tyrimas jo nepatvirtina, šią išvadą reikėtų laikyti kandidatu patvirtinimui, o ne nusistovėjusia išvada.

Taip pat verta patikrinti, kiek žmonių buvo atrinkta ir kiek jų iš tikrųjų buvo įtraukta į analizę. Viename iš čia aptariamų tyrimų – bandomajame tyrime su pacientais, ilgą laiką patiriančiais COVID-19 pasekmes, – buvo atrinkti penkiasdešimt penki žmonės, o pašalinus dalį jų iš analizės liko trisdešimt du, po šešiolika kiekvienoje grupėje. Šis skirtumas keičia tai, ką atspindi galutinis rezultatas: jis taikomas tik tiems dalyviams, kurie atitiko kriterijus ir užbaigė protokolą, o ne visiems, kurie iš principo galėjo būti tinkami dalyvauti.

Placebas ir aklinimas: kodėl vandenį sunku užmaskuoti

Kontroliuojamame tyrime gydymas lyginamas su placebu arba įprastinės priežiūros grupe, kuri visais kitais atžvilgiais kuo labiau prilyginama gydymo grupei, kad bet kokį rezultato skirtumą būtų galima priskirti gydymui, o ne kitam grupes skiriančiam veiksniui. Aklinimas, kartais vadinamas maskavimu, yra viena pagrindinių priemonių, kuriomis tyrėjai užtikrina sąžiningą palyginimą: kai nei dalyvis, nei jo būklę vertinantis asmuo nežino, kuriai grupei priklauso dalyvis, nė vienos pusės lūkesčiai negali paveikti to, kaip užregistruojamas rezultatas (šaltinis: Tyrimo planavimas, NCCIH; šaltinis: Šališkumo mažinimas, NCCIH). Tinkamai išvengti šališkumo išties sunku, o gėrimą įtikinamai užmaskuoti sunkiau nei kapsulę: vandeniliu prisotintas vanduo gali turėti vos juntamą skonį ar putoti, o paprastas kontrolinis vanduo – ne, todėl svarbu, ar straipsnyje aprašoma, kaip užtikrinta, kad abu vandenys būtų neatskiriami.

Viengubai aklas ir dvigubai aklas tyrimas: kaip buvo atlikti aptariami tyrimai

„Dvigubai aklas“ reiškia, kad nei dalyvis, nei rezultatą vertinantis tyrėjas nežino, kas gavo kurį vandenį; „viengubai aklas“ reiškia, kad nežino tik viena iš šių pusių. Čia aptariamuose tyrimuose taikyti abu būdai: atsparumo insulinui tyrimas ir tyrimas su nutukusiais suaugusiaisiais buvo dvigubai akli, o bandomasis tyrimas su pacientais, ilgą laiką patiriančiais COVID-19 pasekmes, buvo viengubai aklas. Nė vienas iš šių metodų savaime nepaneigia rezultato, tačiau viengubai aklame tyrime yra daugiau galimybių, kad tyrėjo lūkesčiai turės įtakos vertinant tokį rezultatą kaip nuovargis. Tai dar viena priežastis vieno tyrimo išvadą vertinti atsargiai.

Dozė ir trukmė: kiek vandens žmonės iš tikrųjų gėrė ir kiek laiko

Penkiuose tyrimuose žmonės per dieną išgerdavo nuo maždaug pusės litro iki dviejų litrų vandeniliu prisotinto vandens, o tyrimai trukdavo nuo keturiolikos dienų iki šešių mėnesių. Teiginio, paremto vienu iš šių skaičių, negalima automatiškai taikyti kitam kiekiui ar kitai trukmei; pavyzdžiui, senėjimo tyrime nustatytas telomerų pokytis buvo susijęs su šešis mėnesius kasdien vartotu puse litro vandens, o priešmenstruacinių simptomų tyrime buvo vartojama iki dviejų litrų per dieną tris menstruacinius ciklus – tai labai skirtingas vartojimo režimas. Prieš laikydami konkretų teiginį aktualiu savo situacijai, patikrinkite, kokia dozė ir trukmė iš tikrųjų lėmė šį rezultatą; ta pati idėja, patikrinta naudojant kitą kiekį ar kitą laikotarpį, yra atskiras klausimas, į kurį cituojamas tyrimas neatsakė. Tai skaitymo įprotis, o ne dozavimo rekomendacija: nė vienas iš pirmiau nurodytų kiekių nėra rekomendacija.

Pagrindinė vertinama baigtis ir cituojamas skaičius

Prieš prasidedant tyrimui, tyrėjai iš anksto nurodo vieną pagrindinį klausimą, į kurį ketina atsakyti: pagrindinę vertinamą baigtį. Visa kita, ką tyrimo metu dar išmatuoja, yra antrinės baigtys, o atsitiktinai gautų rezultatų tikimybė jose statistiškai didesnė vien todėl, kad tikrinama daugiau rodiklių. Šis skirtumas svarbus, nes santraukoje galima iškelti bet kurį palankiausiai atrodantį skaičių, net jei tyrimas nebuvo skirtas jam patikrinti. Daugiacentris dvigubai aklas elektrolizuoto vandeniliu prisotinto vandens tyrimas yra aiškus pavyzdys: jo nurodyta pagrindinė vertinama baigtis – atsparumo insulinui pokytis, matuojamas pagal HOMA-IR, – reikšmingai nesiskyrė tarp grupių, o antrinis rodiklis, laktato kiekis kraujyje, intervencinėje grupėje reikšmingai sumažėjo. Perskaičius tik santrauką, kurioje pabrėžiamas laktato rezultatas, susidarytų klaidinantis įspūdis apie tai, ką tyrimas nustatė nagrinėtu pagrindiniu klausimu. Kaip pažymi NCCIH, straipsnio aptarimo skyriuje pateikiamas pačių autorių rezultatų aiškinimas, o kiti tyrėjai, nagrinėdami tuos pačius skaičius, gali pagrįstai juos vertinti kitaip (šaltinis: Aptarimas ir išvados, NCCIH).

Kas finansavo tyrimą ir kodėl tai klausimas, o ne nuosprendis

Medicinos žurnalai reikalauja, kad autoriai atskleistų finansinius ir kitus ryšius, galinčius kelti interesų konfliktą. Paprastai tam naudojama standartinė vienoda interesų atskleidimo forma, kurią leidžiantis žurnalas patikrina prieš priimdamas straipsnį (šaltinis: Interesų atskleidimas, ICMJE). Šį atskleidimą reikėtų vertinti kaip kontekstą, į kurį atsižvelgiama vertinant visą straipsnį, o ne kaip automatiškai taikomą nuosprendį. Aštuonių savaičių tyrime su nutukusiais suaugusiaisiais vienas iš bendraautorių nurodė, kad dirba papildų tiekėjui, o kiti straipsnio autoriai pareiškė neturintys konkuruojančių interesų; priešmenstruacinių simptomų tyrime ir bandomajame tyrime su pacientais, ilgą laiką patiriančiais COVID-19 pasekmes, aiškiai nurodyta, kad interesų konfliktų nėra. Aiškiai įvardyti atskleistą ryšį ir kartu nurodyti tyrimo imtį bei planą yra naudingiau, nei jį ignoruoti arba laikyti automatiškai diskvalifikuojančiu. Iš tikrųjų verta atkreipti dėmesį į straipsnį, kuriame nėra jokio interesų atskleidimo skyriaus, nes jo nesant neįmanoma nieko patikrinti.

Trumpas kontrolinis sąrašas kitam jūsų cituojamam tyrimui

Penki toliau pateikti klausimai apibendrina šiame straipsnyje aptartą metodą. Juos verta užduoti tokia tvarka, kai teiginys apie vandenilio vandenį grindžiamas konkrečiu straipsniu.

• Kiek žmonių buvo įtraukta į tyrimą ir kiek jų iš tikrųjų jį baigė bei buvo įtraukti į analizę?
• Ar tyrimas buvo aklas ir koks placebas arba palyginamoji grupė naudota?
• Kokiam vandeniliu prisotinto vandens kiekiui ir kokiam laikotarpiui iš tikrųjų taikoma išvada?
• Ar statistiškai reikšminga buvo pagrindinė vertinama baigtis, kurią tyrimas buvo suplanuotas tikrinti, ar cituojamas skaičius yra antrinis rezultatas?
• Ar atskleistas finansavimas arba interesų konfliktas ir ar atskleidimas atrodo išsamus, o ne tiesiog jo visai nėra?

Peržvelgus citatą pagal šiuos penkis klausimus, miglotas teiginys „tyrimai rodo“ virsta konkrečiu vertinimu: šis konkretus tyrimas, su tokia imtimi ir tokiu planu, tikrinęs tokį kiekį ir tokį laikotarpį, gavo tokį rezultatą atsakydamas į nurodytą klausimą. Tai daug naudingesnis teiginys nei įprastai rinkodaros tekstuose pateikiamas apibendrinimas; tas pats principas veikia ir priešinga kryptimi: gerai suplanuotas tyrimas, kuriame aiškiai pateiktas pagrindinės vertinamos baigties rezultatas ir pateiktas išsamus interesų atskleidimas, vertas daugiau dėmesio nei miglota nuoroda į „vandenilio vandens tyrimus“, kad ir kokią išvadą jie paremtų.

Jei, įvertinę tokio pobūdžio įrodymus, nuspręsite išbandyti vandenilio vandenį, kitas praktinis klausimas turėtų būti ne apie pažadus, o apie matavimą: ar įrenginio veikimo rodiklius patikrino kas nors kitas, o ne pardavėjas. Nepriklausomos laboratorijos sertifikavimo ataskaita apie Hydrion Core ir Pulse butelius yra toks trečiosios šalies patikrinimas, kurio verta ieškoti, kaip ir tikrinant tyrimo interesų atskleidimo pareiškimą.

Nepriklausomai išmatuota vandenilio išeiga parodo, ką pagamina įrenginys; pati savaime ji neleidžia numatyti nė vieno pirmiau aptartuose tyrimuose nagrinėto rezultato. Jei prieš apsispręsdami norite palyginti skirtingus gaminius, vandenilio vandens kolekcijoje buteliai, tabletės ir ąsotis pateikiami greta. O jei jus labiau domina gebėjimas vertinti įrodymus, trijuose susijusiuose straipsniuose temos nagrinėjamos iš skirtingų pusių: kodėl vandenilio vandens tyrimai paprastai būna tokie maži, išsamesnė publikuotoje mokslinėje literatūroje naudotų dozių ir trukmės apžvalga ir kaip taip pat kritiškai vertinti paties pardavėjo teiginius. Jei norite sužinoti, kokias išvadas iki šiol leidžia daryti būtent šių tipų tyrimai, įrodymais pagrįstoje naudos apžvalgoje aptariami jų rezultatai, o ne metodai, o mitų straipsnyje konkretūs populiarūs teiginiai palyginami su tuo, ką iš tikrųjų patvirtina tyrimai.