Vandenilio įkvėpimo šalutinis poveikis: ką rodo tyrimai

Paskelbtų tyrimų su žmonėmis apie įkvepiamas vandenilio dujas vis dar nedaug, o jų imtys mažos, tačiau juose nebuvo pranešta apie kliniškai reikšmingą nepageidaujamą poveikį tomis konkrečiomis sąlygomis, kurios buvo tirtos: esant apibrėžtai vandenilio koncentracijai, prižiūrint specialistams nuo kelių valandų iki daugiausia septynių dienų ir tiriant siaurą dalyvių grupę. Tai naudinga informacija, padedanti kritiškai vertinti įrodymus, o ne universali garantija, kad kasdienis, neprižiūrimas ir ilgalaikis naudojimas namuose yra saugus. Be to, tai atskiras klausimas nuo fizinės vandenilio, kaip degių dujų, savybės, į kurią turi atsižvelgti bet kuris įkvėpimo prietaisas, nepriklausomai nuo to, ką rodo biologiniai tyrimai. Toliau aptariama, ką šie tyrimai iš tiesų matavo, kokie klausimai liko neatsakyti, kodėl degumo ir vėdinimo aspektas nesusijęs su organizmo reakcija į vandenilį ir ką verta aptarti su gydytoju prieš pradedant, užuot laikant kurį nors iš šių klausimų išspręstu.

• Trijuose paskelbtuose tyrimuose, kuriuose dalyvavo 8 sveiki suaugusieji, 5 pacientai po širdies sustojimo ir 50 pacientų, patyrusių ūminį insultą, per prižiūrimus seansus, trukusius nuo kelių valandų iki septynių dienų, nebuvo pranešta apie kliniškai reikšmingą nepageidaujamą poveikį.
• Nė viename iš šių tyrimų nebuvo nagrinėjamas kasdienis neprižiūrimas naudojimas mėnesiais ar metais, taip pat juose nedalyvavo nėščiosios, vaikai ar asmenys, kurių kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligos neatitiko konkretaus tyrimo kriterijų.
• Vandenilio dujos ore yra degios, kai jų tūrinė dalis mišinyje yra maždaug nuo 4 % iki 74 %, o mažoje uždaroje patalpoje jos gali sumažinti deguonies kiekį. Todėl gamintojai nurodo užtikrinti oro cirkuliaciją aplink aparatą, o ne jį sandariai uždaryti.
• Gydytojas, o ne produkto puslapis, gali geriau įvertinti, kaip konkreti sveikatos būklė, vaistai ar nėštumas siejasi su tuo, kas šiuose ribotos apimties tyrimuose buvo ir nebuvo tirta.

Ką iš tiesų tyrė vandenilio dujų įkvėpimo saugumo tyrimai su žmonėmis

Didžiąją dalį to, kas žinoma apie prižiūrimą vandenilio dujų įkvėpimą, sudaro trys paskelbti tyrimai. 2021 m. Cole ir kolegos aštuoniems sveikiems suaugusiesiems skyrė nuolat įkvėpti oro, kuriame buvo 2,4 % vandenilio dujų, nuo 24 iki 72 valandų. Per visą poveikio laikotarpį tyrėjai stebėjo gyvybinius požymius, plaučių funkciją, širdies veiklą, psichinę būklę ir kraujo tyrimų rezultatus; per šį laikotarpį kliniškai reikšmingų nepageidaujamų reiškinių nepasitaikė (šaltinis: Cole ir kt., Critical Care Explorations, 2021). Prieš penkerius metus Tamura ir kolegos atliko pirmąjį bandomąjį tyrimą su žmonėmis: jame dalyvavo penki pacientai, sveikstantys po širdies sustojimo, o vandenilio įkvėpimas buvo derinamas su tiksline temperatūros kontrole. Derinys pastebimos žalos nesukėlė ir buvo įvertintas kaip tinkamas tolesniems tyrimams (šaltinis: Tamura ir kt., Circulation Journal, 2016). 2017 m. atsitiktinių imčių kontroliuojamajame tyrime žengta toliau: vienai iš 50 pacientų, patyrusių ūminį insultą, grupių septynias dienas du kartus per dieną po vieną valandą buvo skiriamos 3 % vandenilio dujos. Šioje grupėje nepageidaujamo poveikio nepastebėta, be to, palyginti su kontroline grupe, išmatuotas deguonies įsotinimo ir insulto sunkumo rodiklių pagerėjimas (šaltinis: Ono ir kt., Journal of Stroke and Cerebrovascular Diseases, 2017). Norintiems išsamiau sužinoti, kaip šie aparatai gamina ir tiekia vandenilį, galima pradėti nuo pradedantiesiems skirto vandenilio įkvėpimo terapijos vadovo, nes šiame straipsnyje daroma prielaida, kad pagrindai jau žinomi, ir dėmesys skiriamas tik saugumo duomenims.

Ką šie rezultatai pasako ir ko nepasako aparatą namuose naudojančiam žmogui

Kiekvienas iš šių tyrimų vyko apibrėžtą laikotarpį: vienu atveju kelias valandas, kitu – daugiausia septynias dienas. Juose buvo nurodyta vandenilio koncentracija, o dalyviai nuolat stebėti medikų. Tai iš esmės skiriasi nuo situacijos, kai žmogus kas vakarą įjungia aparatą namuose mėnesiams ar metams, o tarp seansų niekas nestebi jo gyvybinių požymių. Tyrimai rodo, kad tirtos koncentracijos ir trukmės vandenilio įkvėpimas nesukėlė išmatuojamos žalos stebėtiems žmonėms. Tačiau jie neatskleidžia, kas vyksta kitomis sąlygomis, nes tai dar neištirta ir nepaskelbta.

Kas šiuose tyrimuose nedalyvavo

Buvo tiriamos trys grupės: sveiki suaugusieji, pacientai, išgyvenę širdies sustojimą, ir pacientai, patyrę ūminį insultą. Kiekviena grupė į tyrimą buvo įtraukta pagal konkrečiam tyrimui taikytus kriterijus. Nė viename paskelbtame tyrime nedalyvavo nėščiosios, vaikai ar asmenys, kurių kvėpavimo ar širdies ir kraujagyslių ligos neatitiko tų kriterijų, todėl nė vienas iš šių tyrimų tiesiogiai neatsako į klausimą apie šias grupes. Vienoje siauroje grupėje gautas rezultatas automatiškai negali būti taikomas kitai grupei. Todėl toliau esančiame skyriuje apie pokalbį su gydytoju šis klausimas paliekamas atviras, o ne pateikiamas kaip jau išspręstas.

Su prietaisu susijusi rizika, nesusijusi su vandenilio poveikiu organizmui

Atskirai nuo to, kaip vandenilio įkvėpimas veikia organizmą, vandenilis yra dujos, kurioms būdingi saviti fiziniai pavojai. Šie pavojai nekinta priklausomai nuo biologinių saugumo tyrimų rezultatų. Pavojingų medžiagų duomenų banke ir TDO bei PSO tarptautinėse cheminių medžiagų saugos kortelėse pateikiami duomenys rodo, kad vandenilis, sumaišytas su oru, yra degus arba sprogus, kai jo tūrinė dalis mišinyje yra maždaug nuo 4 % iki 74 % (šaltinis: JAV nacionalinės medicinos bibliotekos „PubChem“ vandenilio junginio apžvalga). Dėl šio plataus intervalo bet kurio vandenilį gaminančio prietaiso konstrukcija ir naudojimas numato, kad jo išmetimo anga būtų atokiau nuo atviros liepsnos ar kibirkščių. Tuose pačiuose pavojingų medžiagų duomenyse nurodoma, kad į mažą uždarą erdvę patekus vandeniliui ore gali sumažėti deguonies dalis tiek, kad kiltų uždusimo pavojus. Ši rizika susijusi su uždaromis erdvėmis, o ne su tiesioginiu toksiniu pačių dujų poveikiu. Todėl gamintojai nurodo užtikrinti oro cirkuliaciją aplink prietaisą, o ne rekomenduoja jį sandariai uždaryti spintelėje ar drabužinėje. Išsamūs nurodymai, kur pastatyti prietaisą kambaryje, šiame straipsnyje neaptariami; konkretų aparatą statantys skaitytojai gali peržiūrėti kur namuose statyti vandenilio įkvėpimo aparatą, kur pateikiama informacija apie atstumus ir vėdinimą. Norintys palyginti gryną vandenilį ir vandenilio bei deguonies mišinį gali perskaityti, kuo šie du tiekimo būdai skiriasi saugumo požiūriu.

Ką verta aptarti su gydytoju prieš pradedant

Kadangi paskelbtuose tyrimuose dalyvavo konkrečios stebimos grupės, o ne bendroji populiacija, gydytojas, žinantis žmogaus sveikatos istoriją, gali geriau nei produkto aprašymas įvertinti, ar konkreti sveikatos būklė, vaistai arba nėštumas keičia situaciją. Verta tiesiai paklausti, ar esama kvėpavimo arba širdies ir kraujagyslių liga patenka į šiuose tyrimuose nagrinėtų būklių taikymo sritį ar už jos ribų, ar kokie nors vaistai gali sąveikauti pasikeitus įkvepiamų dujų sudėčiai ir ar yra priežasčių pradėti nuo trumpesnio seanso, o ne iš karto įsipareigoti laikytis ilgos rutinos. Tai nėra gydymo protokolas ar dozavimo rekomendacija, o šiame tekste nediagnozuojama jokia būklė ir nežadama jokio sveikatos rezultato. Tai informacija, padedanti pasiruošti konkrečiam pokalbiui. Taip pat verta paklausti, ką iš tiesų teigia prietaiso aprašymas, kuriame vartojama frazė „medicininės klasės“, nes ši frazė ir jos reguliacinė reikšmė atskirai aptariamos straipsnyje ko iš tiesų reikalaujama, kad gaminys būtų vadinamas „medicininės klasės“. Vandenilio prisotinto vandens gėrimas yra kitoks poveikio būdas nei vandenilio dujų įkvėpimas, o su juo susijusi mokslinė literatūra taip pat atskira. Todėl klausimus apie šalutinį poveikį ir kontraindikacijas geriant vandenilio prisotintą vandenį aptarsite straipsnyje Vandenilio vandens šalutinis poveikis ir kontraindikacijos, o ne čia.

Aparato specifikacijų tikrinimas taip pat, kaip tyrimuose buvo tikrinamos jų sąlygos

Vienas mokslinių tyrimų principas tiesiogiai pritaikomas renkantis aparatą: kiekviename iš nurodytų tyrimų buvo įvardyta tiksli vandenilio koncentracija ir tiksli seanso trukmė, o ne pateiktas miglotas apibūdinimas. Tokio pat konkretumo verta ieškoti ir paties aparato specifikacijų lape. Nurodytas išvesties srauto intervalas ml/min ir grynumo procentinė dalis pirkėjui parodo, ką iš tiesų suteikia seansas, panašiai kaip tyrimuose buvo tiksliai nurodyta, kuo dalyviai kvėpavo.

Hydrion Zenith rodo tokį konkretumą: jame atskirai nurodyti septyni reguliuojami išvesties srauto lygiai – nuo 300 iki 1 800 ml/min. Dviejų režimų aparatas, kuriuo galima pereiti nuo įkvėpimo prie vandenilio prisotinto vandens ruošimo, pavyzdžiui, „Onyx“, nekeičia nė vieno iš pirmiau aptartų principų: degumo ir vėdinimo aspektas bei klausimai, kuriuos verta užduoti gydytojui, galioja vienodai, nepriklausomai nuo naudojamo režimo. Nė viename iš nurodytų tyrimų nebuvo naudojama „Hydrion“ įranga; tyrimai atlikti naudojant nepriklausomą mokslinių tyrimų įrangą. Šie tyrimai čia minimi siekiant paaiškinti paskelbtų įrodymų būklę, o ne teigti, kad buvo bandomas ar rekomenduojamas konkretus produktas. Modelius lyginantys skaitytojai gali peržiūrėti vandenilio įkvėpimo aparatų kolekciją ir atsižvelgti į tuos pačius klausimus, lygindami tikslius išvesties srauto intervalus ir grynumo rodiklius.