Ar vandenilio tabletes galima berti į kavą, sultis ar gazuotą vandenį?

Taip, įmetus Hydrion H2 tabletę į kavą, sultis ar gazuotą vandenį, ji putoja taip pat, kaip paprastame vandenyje, nes vandenilį išskiria pačioje tabletėje vykstanti reakcija, o ne skystis, į kurį ji įmetama. Keičiasi tai, kiek šio vandenilio iš tiesų lieka ištirpę iki tada, kai jį išgeriate: temperatūra, rūgštingumas ir jau esanti karbonizacija veikia rezultatą skirtingai, o nė vienas iš šių veiksnių nebuvo tiesiogiai išmatuotas būtent šiuose gėrimuose, todėl toliau pateikiami teiginiai pagrįsti chemija, o ne laboratoriniais kavos, sulčių ar gazuoto vandens tyrimų rezultatais.

• Tabletė putoja, nes joje esantis magnis reaguoja su pačioje tabletėje esančia rūgštimi, todėl ji reaguoja bet kokiame skystyje, ne tik vandenyje.
• Rūgštesnis gėrimas, pavyzdžiui, kava ar sultys, paprastai pagreitina šią reakciją, tačiau greitesnė reakcija nereiškia, kad puodelyje ištirps daugiau vandenilio.
• Šiltesniame skystyje tiesiog negali ištirpti tiek dujų, todėl temperatūra vandenilio nuostoliams daro didesnę įtaką nei rūgštingumas.
• Gazuotame vandenyje jau yra beveik tiek dujų, kiek jis gali išlaikyti, todėl sutrikdžius gėrimą lieka mažiau galimybių tabletės vandeniliui likti ištirpusiam.
• Pačiose „Hydrion“ tabletės naudojimo instrukcijose nurodoma ją tirpinti kambario temperatūros arba vėsiame vandenyje, o ne kavoje, arbatoje, sultyse ar gazuotame vandenyje.

Kas chemiškai vyksta tabletei susilietus su rūgščiu gėrimu

„Hydrion H2“ tabletė išskiria vandenilį vykstant reakcijai tarp joje esančio magnio ir tabletės sudėtyje esančios organinės rūgšties. Reakcijos metu susidaro magnio druska ir vandenilio dujos. Reakcija priklauso nuo tabletėje esančios rūgšties ir skysčio vandens kiekio, o ne nuo gėrimo skonio ar sudedamųjų dalių, todėl tabletė reaguoja tiek įmesta į filtruotą vandenį, tiek į apelsinų sultis ar juodą kavą.

Paskelbtuose putojančių vandenilį išskiriančių tablečių tyrimuose nustatyta, kad žemesnis aplinkos pH pagreitina tą pačią magnio ir rūgšties reakciją, nes padeda ištirpinti magnio paviršiuje susidarantį sluoksnį ir greičiau atkuria jo reaktyvų paviršių (šaltinis: Putojančios vandenilį išskiriančios tabletės sudėtis ir charakteristikos). Kava ir sultys yra rūgštesnės už paprastą vandenį, todėl įmetus tabletę į vieną iš jų ji gali putoti pastebimai greičiau ir smarkiau.

Šį greitesnį putojimą lengva palaikyti geresniu rezultatu, tačiau smarkus burbuliavimas dažniausiai reiškia, kad vandenilis išsiskiria ir pasišalina greitai, o ne tai, kad iki gurkštelėjimo daugiau jo lieka ištirpusio. Gamybos greitis ir išsilaikymas – du skirtingi dalykai; apie išsilaikymą kalbama kitame skyriuje.

Kodėl karštis yra didesnė problema nei rūgštingumas

Temperatūra tiesiogiai veikia, kiek vandenilio galiausiai lieka jūsų stiklinėje, ir daro didesnę įtaką nei rūgštingumas. Skysčiui šylant, jame ištirpusios dujos tampa mažiau tirpios. Dėl tos pačios priežasties šilta gazuoto gėrimo skardinė išsivadėja per kelias minutes, o šalta ilgiau išlaiko burbuliukus (šaltinis: Dujos vandenyje, „Chemistry LibreTexts“). Ištirpusiam vandeniliui galioja ta pati taisyklė, todėl į karštą kavą įmesta tabletė atsiduria skystyje, kuris negali išlaikyti tiek dujų, kiek tas pats vanduo kambario temperatūroje.

Pačiose „Hydrion“ tabletės naudojimo instrukcijose į tai tiesiogiai atsižvelgiama: nurodoma tabletę tirpinti kambario temperatūros arba vėsiame vandenyje ir teigiama, kad karštas vanduo gali sumažinti vandenilio išsilaikymą. Tai nekeičia kavos skonio ar jos savybių kaip kavos: karštas gėrimas vis tiek veikia taip, kaip turėtų. Tačiau tai reiškia, kad nurodytas vandenilio kiekis tabletėje greičiausiai neišliks karštame skystyje taip, kaip išliktų vėsiame vandenyje, todėl bet kokį karštame gėrime esantį vandenilį verčiau laikyti papildoma nauda, kuria negalima pasikliauti, o ne garantuota doze.

Gazuotas vanduo: kodėl jau esantys burbuliukai trukdo susidaryti naujiems

Gazuotas vanduo kelia kitokią problemą nei kava ar sultys, nes iš pradžių jame jau yra dujų. Jame jau ištirpęs anglies dioksidas, kurio kiekis artimas tam skysčiui būdingai prisotinimo ribai, priklausančiai nuo temperatūros ir slėgio, kuriuo vanduo buvo gazuotas (šaltinis: Dujos vandenyje, „Chemistry LibreTexts“). Skystyje, kuriame vienų dujų jau beveik tiek, kiek jis gali išlaikyti, lieka mažiau vietos ištirpinti ir antrąsias, o kaskart atidarius butelį, pilstant gėrimą ar palikus jį pastovėti, dalis jau esančio CO2 pasišalina ir dar labiau sutrikdo skystį.

Įmetus vandenilio tabletę į tokį sujudintą ir beveik prisotintą skystį, vandeniliui atsiranda daugiau galimybių pasišalinti kartu su CO2, o ne likti ištirpusiam. Nėra paskelbtų matavimų, rodančių, kiek tiksliai vandenilio lieka būtent gazuotame vandenyje, todėl tai pagrįsta prielaida, paremta dujų tirpumo principais, o ne tikslus išmatuotas rodiklis.

Kavos, sulčių ir gazuoto vandens skonio bei praktiniai skirtumai

Kava ir sultys, be skonio, turi vieną šiuo atveju svarbią bendrą savybę: jos abi pastebimai rūgštesnės už paprastą vandenį. Tai paaiškina pirmiau aprašytą greitesnį tabletės putojimą, o ne kokią nors su vandeniliu susijusią skonio problemą. Ar bus juntamas pačios tabletės skonis, yra atskiras klausimas, kuris daugiausia priklauso nuo to, kokio stipraus skonio gėrimas yra iš pradžių: švelnų mineralinį skonį lengva pastebėti tokiame neutraliame gėrime kaip vanduo ir lengva užgožti tokiuose ryškaus skonio gėrimuose kaip juoda kava ar apelsinų sultys. Norintys sužinoti daugiau gali perskaityti koks yra vandenilio tablečių skonis ir kaip jį pagerinti.

Nė vienas iš šių skonio skirtumų nekeičia to, kiek vandenilio lieka ištirpusio: tai priklauso nuo temperatūros ir jau esančių dujų kiekio, o ne nuo skonio. Norintys sužinoti konkrečiai apie kavos ar arbatos ruošimą su vandenilio vandeniu, pagamintu butelyje, o ne apie tabletės įmetimą tiesiai į karštą gėrimą, gali atskirai paskaityti išsamesnį šio šilumos nuostolių atvejo aptarimą.

Jei vis tiek norite pabandyti

Jei verčiau eksperimentuotumėte, o ne tiksliai laikytumėtės gamintojo nurodymų, kambario temperatūros gėrimas, kuriame mažai arba visai nėra karbonizacijos, labiausiai atitinka sąlygas, kurioms tabletė sukurta ir pagal kurias ji paženklinta. Pavyzdžiui, vėsi stiklinė sulčių nuo šių sąlygų skiriasi mažiau nei karštos kavos puodelis ar jau gazuoto vandens stiklinė.

Kad ir ką nuspręstumėte išbandyti, „Hydrion H2“ tabletė yra išbandyta ir paženklinta naudoti vienu konkrečiu būdu: ištirpinti vandenyje, kambario temperatūros arba vėsesniame. Tik tokiu atveju etiketėje nurodytas 8 ppm rodiklis yra numatytas, todėl bet kurį kitą gėrimą laikykite eksperimentu, o ne lygiaverčiu būdu pasiekti tą patį rodiklį. Norintys patikrinti, kiek vandenilio pateko į jų stiklinę, gali pradėti nuo vandens tyrimo lašais arba matuokliu, o išsamiame tabletės dozavimo ir vartojimo laiko vadove aprašoma įprasta pradinė tvarka, kuria remiasi šis straipsnis. Lyginantys indus, o ne gėrimus, taip pat gali peržiūrėti išmatuotą palyginimą, kaip vandenilis išsilaiko uždarytame butelyje ir atviroje stiklinėje.