Vandens gazavimo aparatas namuose: kaip išsirinkti (rankinis ar elektrinis, stiklas ar PET, balionai) ir kiek kainuoja litras

Vandens gazavimo aparatas paprastą vandenį paverčia gazuotu namuose, įpurkšdamas į jį slėginio anglies dioksido, o renkantis tokį aparatą svarbiausi ne prekės ženklas, bet trys konkretūs dalykai: ar labiau norite rankinio, ar elektrinio modelio, koks butelis pateikiamas kartu su aparatu (stiklinis ar plastikinis) ir, svarbiausia, kokią CO2 baliono jungimo sistemą jis turi — nes būtent ši detalė praktiškai susieja jus su vienu gamintoju, iš kurio nuo šiol pirksite visus balionus.

• Vanduo geriau gazuojasi šaltas, o sirupas ar aromatas dedamas tik tada, kai vanduo jau pagazuotas, o ne prieš tai.
• Pasirinkimas tarp rankinio ir elektrinio aparato labiau priklauso nuo biudžeto ir laisvos vietos ant stalviršio nei nuo to, kiek gazuotas bus vanduo.
• Butelis ne mažiau svarbus nei aparatas: ant plastikinių butelių nurodyta galiojimo pabaigos data, be to, ne visi tinka plauti indaplovėje.
• CO2 baliono jungties tipas yra sprendimas, ilgam susiejantis jus su vienu gamintoju, o ne pats aparato prekės ženklas.
• Galite gana paprastai apskaičiuoti, kiek iš tiesų kainuoja litras namuose pagaminto gazuoto vandens, ir palyginti gautą sumą su parduotuvėje pirkto gazuoto vandens kaina.

Kaip iš tiesų gazuojamas vanduo

Vandens gazavimo aparatas į vandenį slėgiu įpurškia anglies dioksido. Dalis šio CO2 lieka ištirpusi vandenyje ir su juo reaguoja, sudarydama anglies rūgštį — ji suteikia gazuotam vandeniui būdingą švelniai rūgštoką skonį; kita dalis, slėgiui mažėjant, išsiskiria iš tirpalo burbuliukais, pavyzdžiui, atidarius butelį (šaltinis: How Is Water Carbonated, SodaStream Australia).

Šaltame vandenyje dujos išlieka ištirpusios geriau nei kambario temperatūros vandenyje, nes kylant temperatūrai CO2 molekulės tampa aktyvesnės ir lengviau pasišalina iš tirpalo; todėl dauguma gamintojų rekomenduoja gazuoti šaltą, o ne šiltą ar kambario temperatūros vandenį (tas pats šaltinis). Dėl tos pačios priežasties sirupas ar aromatas dedamas tik tada, kai vanduo jau pagazuotas: jei sirupas įpilamas prieš gazuojant, jame esančios dalelės ir cukrus veikia slėgį butelyje, todėl vanduo prasčiau gazuojasi arba atidarius butelį išsilieja.

Rankinis ar elektrinis aparatas: kas keičiasi kasdien naudojant

Pirmasis tikras sprendimas priklauso nuo to, kaip norite, kad aparatas veiktų jūsų virtuvėje, o ne nuo to, kiek gazuotas bus galutinis vanduo.

Rankiniam modeliui nereikia elektros lizdo, jį galima laikyti bet kur ant stalviršio, nes dujos įpurškiamos jūsų valdoma rankena arba mygtuku — spaudžiant tol, kol pasiekiamas norimas gazavimo lygis. Paprastai jis kainuoja mažiau nei elektrinis modelis ir jį paprasčiau prižiūrėti, nes turi mažiau elektroninių komponentų, kurie gali sugesti.

Elektrinis modelis vandenį pagazuoja automatiškai, paspaudus mygtuką, dažniausiai pasirinkus vieną iš iš anksto nustatytų lygių (silpną, vidutinį, stiprų), todėl kaskart vanduo gazuojamas tolygiau. Tačiau toks modelis paprastai kainuoja daugiau, be to, jį reikia statyti netoli elektros lizdo, taigi laisva vieta ant stalviršio svarbesnė nei renkantis rankinį modelį.

Abiejų tipų aparatuose naudojamas keičiamas CO2 balionas — pats aparatas nepanaikina nuolatinių dujų išlaidų, tik pakeičia tai, kaip kasdien jomis naudojatės.

Stiklas ar PET: kas svarbu gazavimo buteliui

Ant daugumos gazavimui naudojamų plastikinių (PET) butelių tiesiogiai nurodyta galiojimo pabaigos data, nes medžiaga turi atlaikyti slėgį viduje per kiekvieną gazavimo ciklą; gamintojai rekomenduoja po šios datos jų nebenaudoti gazavimui, net jei butelis atrodo nepažeistas ir dar gali laikyti negazuotą skystį (šaltinis: SodaStream 1L Slim Dishwasher Safe Bottles, SodaStream Singapore).

Ne visi buteliai tinka plauti indaplovėje. Konkretus pavyzdys: vieno modelio aprašyme nurodoma, kad jį galima plauti viršutinėje indaplovės lentynoje, tačiau toje pačioje prekės kortelėje, skiltyje „Dažnai užduodami klausimai“, teigiama, kad butelį reikia pakeisti, jei jis pakartotinai plaunamas indaplovėje — skirtingų modelių priežiūros reikalavimai akivaizdžiai skiriasi, todėl patikrinkite turimo butelio etiketę arba prekės aprašymą ir nemanykite, kad panašūs modeliai elgiasi vienodai.

Stikliniai buteliai šiuolaikiniuose vandens gazavimo aparatuose retesni; dažniausiai jie naudojami aukštesnės klasės modeliuose arba senesniuose, sifono tipo gazavimo aparatuose. Dauguma šiandieninių buitinių aparatų komplektuojami su plastikiniais buteliais, nes plastikas atsparesnis smūgiams ir kasdien naudojamas yra lengvesnis.

CO2 baliono tipas: veiksnys, susiejantis jus su vienu prekės ženklu

Būtent čia priimamas ilgalaikį poveikį turintis sprendimas, kurį lengva pražiūrėti, jei žiūrite tik į aparato kainą.

Gamintojo specifikacijoje nurodoma, kad aparatuose naudojamos bent dvi baliono jungimo sistemos, o kiekvienas aparatas suderinamas tik su viena iš jų: įprasta sistema, kai balionas tvirtai įsukamas aparato gale, ir greitojo tvirtinimo sistema, kai balionas įstatomas paprasčiausiai paspaudus, jo nesukant (šaltinis: Everything about CO2 gas cylinders, SodaStream Australia). Praktiškai pirmojoje sistemoje naudojamas sriegis, o antrojoje — ne, tačiau šios sistemos nesuderinamos dėl mechaninio tvirtinimo, o ne dėl prekės ženklo.

Išsirinkę aparatą, praktiškai liekate susieti su jo jungimo sistemai tinkančiais balionais — tiek paties gamintojo, tiek įgaliotojo partnerio, gaminančio tai sistemai skirtus balionus. Kaip tiksliai pakeisti arba papildyti balioną ir kokių saugos taisyklių laikytis tvarkant suslėgtą CO2, rasite specialiame vandens gazavimo aparatų CO2 balionų vadove.

Baliono talpa, paprastai nurodoma kaip „X litrų gazuoto vandens atitikmuo“, yra gamintojo pateikiamas apytikris įvertis, kuris priklauso nuo kiekvieną kartą pasirinkto gazavimo lygio: kuo stipriau gazuojate, tuo mažiau litrų pavyksta pagaminti iš baliono, palyginti su reklamuojamu skaičiumi, nes kiekvienam buteliui sunaudojama daugiau dujų.

Kiek iš tiesų kainuoja litras namuose pagaminto gazuoto vandens

Tikroji namuose pagaminto gazuoto vandens kaina priklauso ne nuo aparato kainos, o nuo pasikartojančių išlaidų balionams ir buteliams, todėl ją verta apskaičiuoti atskirai nuo sprendimo, kokį aparatą pirkti.

Vieno litro kainą galite įvertinti pagal paprastą formulę: vieno baliono keitimo kainą padalykite iš apytikrio litrų skaičiaus, kurį iš jo pagaminate, tada pridėkite vidutinę butelio kainą, paskirstytą per jo naudojimo laiką, o ne visą kainą priskirkite vienam gazavimo ciklui, ir vandens kainą. Gautas skaičius bus apytikris, o ne garantuotas, būtent todėl, kad litrų skaičius vienam balionui priklauso nuo pasirinkto gazavimo lygio, kaip paaiškinome anksčiau.

Skaičiuodami naudokite tuo metu prieinamos parduotuvės kainas, nes jos skiriasi įvairiose rinkose ir laikui bėgant keičiasi — bet kuris čia nurodytas konkretus skaičius po kelių mėnesių jau būtų pasenęs. Apskaičiavę palyginkite rezultatą su parduotuvėje perkamo tokio pat kiekio mineralinio ar gazuoto vandens butelio kaina ir įvertinkite, ar kainų skirtumas jums pateisina pradinę investiciją į aparatą.

Senųjų laikų sifonas ir šiandieninis aparatas: kas pasikeitė

Rumunijoje žodis „sifonas“ turi savitą istoriją, prasidėjusią keliais dešimtmečiais anksčiau, nei atsirado šiuolaikiniai vandens gazavimo aparatai; tai paaiškina, kodėl šiandien daugelis pirkėjų, ieškodami „sifono aparato“, iš tiesų galvoja apie vaikystėje matytą sifoną iš vietinės užeigos.

Iki 1989 m. rajonų sifoninės vandenį gazuodavo dideliais ketaus, plieno ir žalvario įrenginiais, prijungtais prie didelio CO2 baliono: klientai ateidavo iš namų atsinešę savo sunkius stiklinius butelius, paprastai nešamus rafijos krepšiuose arba vielos tinkleliuose, o sifoninės darbuotojas pripildydavo butelį dažnai metalinio tinklelio ar storo stiklo skydu apsaugotame skyriuje, kad būtų saugiau galimo sprogimo dėl slėgio atveju (šaltinis: Amintiri din epoca sticlei cu plasă, EVZ). Liberalizavus rinką, PET buteliuose parduodami gaivieji gėrimai ir mineralinis vanduo pamažu išstūmė rajonų sifoną, o dauguma sifoninių išnyko per 10-ąjį dešimtmetį.

Šiuolaikinis namų vandens gazavimo aparatas iš esmės perkelia tą patį principą — vanduo ir slėginis CO2 — iš rajono dirbtuvės ant virtuvės stalviršio; jo buteliai gerokai mažesni ir lengviau naudojami nei anuometiniai sunkūs stikliniai buteliai. Jei ieškoti savo aparato paskatino prisiminimas apie sifoną iš sifoninės, galėsite išgauti tokį pat stiprų burbuliavimą kaip anuomet, tačiau nebūtinai visiškai tokį pat skonį — svarbu, kokį vandenį naudojate, kaip pamatysite toliau.

Vanduo, kurį gazuosite, svarbus dar prieš gazavimą

Gazuojant nepasikeičia pagrindinis į butelį pilamo vandens skonis — tik atsiranda burbuliukų ir lengvas anglies rūgšties rūgštumas. Jei vanduo iš čiaupo jau turi chloro skonį, jis išliks ir pagazavus, tiesiog burbuliukai jį iš dalies užgoš — daugiau apie tai, ko paprastai yra Europos vandentiekio vandenyje, skaitykite šiame vandentiekio vandens kokybės vadove.

Ant čiaupo prieš pripildant butelį montuojamas aktyvintosios anglies filtras, kaip nurodyta prekės aprašyme, skirtas sumažinti chloro skonį ir kvapą vandenyje; tai gamintojo teiginys, o ne nepriklausomo patikrinto bandymo rezultatas, tačiau šis paprastas veiksmas nepriklauso nuo to, kokį vandens gazavimo aparatą galiausiai pasirinksite.

Laikui bėgant dėl kieto vandens ant gazavimo butelių vidinių sienelių pastebimiau kaupiasi kalkių nuosėdos, nes per kiekvieną gazavimo ir plovimo ciklą butelio paviršius vėl susiliečia su vandenyje ištirpusiais mineralais; iš anksto filtruotas vanduo šį poveikį sumažina, bet negarantuoja, kad jo visai neliks, ypač jei jūsų vanduo labai kietas. Jei prieš svarstydami apie vandens gazavimo aparatą norite įvertinti, ar jūsų namams apskritai verta įsigyti čiaupo filtrą, šiame sąžiningame čiaupo filtrų vadove aptariami argumentai už ir prieš.

Ir kad nekiltų painiavos: gazuotas vanduo nesusijęs su Hydrion parduodamu vandeniliu prisotintu vandeniu — gazuojant burbuliukams susidaryti pridedama CO2, o ne ištirpinto molekulinio vandenilio; tai visiškai skirtingos temos, atskirai aptariamos šiame straipsnyje apie vandenilio prisotinto ir gazuoto vandens skirtumą.

Išvada

Galiausiai renkantis namų vandens gazavimo aparatą reikia apsispręsti dėl trijų dalykų, kuriuos galima patikrinti dar prieš išsitraukiant kortelę: rankinis ar elektrinis modelis, butelio tipas ir, svarbiausia, CO2 baliono jungimo sistema, nes pastaroji turės įtakos jūsų išlaidoms dar ne vienus metus. Pagal anksčiau pateiktą formulę apskaičiuokite vieno litro kainą, patikrinkite svarstomo aparato instrukcijoje, ar jis tiksliai suderinamas su parduodamais balionais, ir, jei galite, pradėkite nuo tokio vandens, kuris jums patinka ir negazuotas — visa kita tėra burbuliukai.