Naujausi molekulinio vandenilio tyrimai: šio ketvirčio apžvalga

Šį ketvirtį recenzavimo procesą perėjo penki nauji molekulinio vandenilio tyrimai, nagrinėjantys keturis skirtingus klausimus: ar vandenilio prisotintas vanduo suteikia papildomos naudos taikant esamą inkstų akmenų gydymą, kaip jis veikia dviejų rūšių sportinius rezultatus, ar skalaujant juo burną keičiasi šalutinis poveikis taikant vėžio radioterapiją ir kokį poveikį žmonėms, sveikstantiems po užsitęsusio COVID-19, turėjo bendras vandenilio ir azoto monoksido įkvėpimo protokolas. Nė vienas iš šių tyrimų nėra pakankamai didelis, kad galėtų savarankiškai atsakyti į jame keliamą klausimą, ir nė vienas nebuvo sukurtas konkrečiam prietaisui tirti. Kiekvienas jų pateikia duomenų tašką, kurį verta įvertinti atsižvelgiant į jo aplinkybes, žinant, į ką atkreipti dėmesį tyrimo plane.

• Keturių grupių inkstų akmenų tyrime geriausias rezultatas gautas vandenilio prisotintą vandenį vartojant kartu su jau naudojamu junginiu, o ne vieną.
• Dviejuose sporto tyrimuose išbandyti skirtingi pratimai, o išvados buvo skirtingos – tai primena, kad klausimas „vandenilis ir sportiniai rezultatai“ iš tiesų apima kelis atskirus klausimus.
• Pilotiniame tyrime vandenilio vandens skalavimas susietas su lengvesniu burnos gleivinės mukozitu radioterapijos metu, o pacientai visą laiką buvo prižiūrimi medikų.
• Vieninteliame šio ketvirčio įkvėpimo tyrime vandenilis buvo derinamas su azoto monoksidu, todėl iš jo negalima spręsti, kokį poveikį turėjo vien vandenilis.

Kodėl verta atkreipti dėmesį į naują vandenilio tyrimą

Prieš nagrinėjant tyrimo rezultatus, pravartu patikrinti, kaip jis buvo suplanuotas. 12 dalyvių tyrimas vertinamas kitaip nei 100 dalyvių tyrimas: didesnėje grupėje mažiau tikėtina, kad rezultatą nulėmė atsitiktinai į tyrimą patekę žmonės, o ne tikras poveikis. Ne mažiau svarbus ir aklinimas bei placebo arba kontrolinė grupė, nes jie padeda atskirti tikrą fiziologinę reakciją nuo to, ką žmonės sako jaučiantys žinodami, kokį gydymą gavo. Vienas nedidelis tyrimas, net ir gerai suplanuotas, yra tik vienas duomenų taškas, padedantis ieškoti atsakymo, bet ne pats atsakymas. Prieš remiantis juo patariant kitiems, jo rezultatus turi pakartoti nepriklausoma, didesnė grupė. Taip pat pravartu pasidomėti, kas atliko tyrimą ir kokio pobūdžio tai darbas, nes atsitiktinių imčių klinikinio tyrimo ir laboratorinių mechanizmų apžvalgos įrodomoji vertė labai skiriasi, net jei jose nagrinėjama ta pati molekulė.

Skaitant bet kurį toliau aptariamą ar kitur publikuotą tyrimą, verta užduoti keturis klausimus:

• Kiek žmonių dalyvavo tyrime ir kaip šis skaičius skiriasi nuo to, kurio, tyrėjų teigimu, reikėjo pasirinktam rezultatui įvertinti?
• Ar tyrimas buvo aklintas ir jame naudota placebo arba palyginamoji grupė, ar dalyviai žinojo, kokį gydymą gauna?
• Ar šis konkretus rezultatas buvo pakartotas kitur, ar tai pirmasis pranešimas apie jį?
• Kas finansavo ar atliko tyrimą ir ar jame pateikiami klinikiniai rezultatai, ar laboratorinių mechanizmų duomenys?

Vandenilio prisotintas vanduo kartu su įprastu inkstų akmenų gydymu

Šį ketvirtį paskelbtame išsamiausiame naujame tyrime nagrinėti inkstų akmenys – būklė, apie kurią šiame tinklaraštyje dar nebuvo rašyta. Tyrėjai atsitiktinai suskirstė 100 pacientų į keturias grupes ir stebėjo juos 12 savaičių: vienai skirtas placebas, kitai – tik vandenilio prisotintas vanduo, trečiai – tik tradicinės kinų medicinos junginys, o ketvirtai – abu kartu (šaltinis: Yin ir kt., „Medical Gas Research“). Kombinuoto gydymo grupėje gydymas buvo sėkmingas 80 % pacientų, palyginti su 32 % vandenilio prisotintą vandenį vartojusių pacientų ir 76 % junginį vartojusių pacientų grupėse. Vandenilio vandens grupėje taip pat pagerėjo oksidacinio streso ir šlapimo rūgšties rodikliai. Paprastai tariant, tyrimas rodo, kad šioje konkrečioje situacijoje vandenilio prisotintas vanduo buvo veiksmingesnis kaip papildoma esamo gydymo priemonė nei kaip atskiras gydymo būdas. Tai svarbi pastaba lyginant šias dvi grupes, o ne bendras teiginys, kad vandenilio prisotintas vanduo savaime gydo inkstų akmenis.

Du nauji sportinių rezultatų tyrimai – dvi skirtingos išvados

Šį ketvirtį paskelbtuose dviejuose sporto mokslo tyrimuose tikrinta ta pati bendra idėja – prieš treniruotę gerti vandenilio prisotintą vandenį, tačiau gautos skirtingos išvados. Tai toks niuansas, kurį viena antraštė dažnai supaprastina. Atsitiktinių imčių, viengubai aklame, placebu kontroliuojamame kryžminiame tyrime, kuriame dalyvavo 13 sportininkų, dalyviai per pakartotinius 6 sekundžių sprintus pasiekė didesnę vidutinę galią, greičiau atsigavo jų autonominė nervų sistema, o praėjus trims minutėms po treniruotės laktato kiekis kraujyje buvo maždaug 1 mmol/l mažesnis nei vartojant placebą (šaltinis: Chen ir kt., „Journal of Sports Science and Medicine“). Kitame, dvigubai aklame kryžminiame tyrime, kuriame dalyvavo 12 nacionalinio lygio plaukikų su plaukmenimis, rytinio sprinto rezultatai nepakito, tačiau popietės 400 metrų laiko bandymo rezultatas pagerėjo kukliai – 0,6 %. Dauguma kitų fiziologinių rodiklių statistinio reikšmingumo nepasiekė (šaltinis: Sladeckova ir kt., „International Journal of Sports Physiology and Performance“). Abu tyrimai buvo nedideli kryžminiai tyrimai – šis metodas gerai padeda kontroliuoti individualius sportininkų skirtumus. Vis dėlto, kad jų išvados būtų taikomos plačiau nei konkrečiai tirtai užduočiai, jas dar turi patikrinti didesnė nepriklausoma grupė.

Burnos skalavimas vandenilio vandeniu vėžio radioterapijos metu

Pilotiniame tyrime, kuriame dalyvavo galvos ir kaklo vėžiu sergantys pacientai, nagrinėtas konkretesnis klausimas: ar burnos skalavimas vandenilio vandeniu, o ne jo gėrimas, keičia burnos gleivinės mukozito sunkumą taikant radioterapiją arba chemospindulinį gydymą. Šiame vieno centro, viengubai aklame tyrime vandenilio vandens grupėje 7-ąją ir vėl 14-ąją dieną statistiškai reikšmingai sumažėjo mukozito sunkumas, o 14-ąją dieną pacientai nurodė mažesnį skausmą. Burnos trapumo balai grupėse nesiskyrė (šaltinis: Tsai ir kt., „Integrative Cancer Therapies“). Svarbu tiksliai įvardyti, ką šis tyrimas parodo ir ko ne. Tai nedidelis pilotinis tyrimas vienoje klinikinėje aplinkoje, atliktas greta įprasto vėžio gydymo, visą laiką atidžiai prižiūrint medikams, o ne bendras teiginys apie vandenilio vandenį ir burnos sveikatą. Panašų gydymo kursą patiriantys žmonės turėtų aptarti tokį klausimą su savo gydymo komanda, o ne veikti savarankiškai.

Įkvepiamas vandenilis kartu su azoto monoksidu sergant povidiniu COVID-19 sindromu

Vieninteliame šio ketvirčio įkvėpimo tyrime nagrinėtas povidinis COVID-19 sindromas. Atviro tyrimo metu 60 pacientų suskirstyti į tris grupes: vienai 10 dienų kasdien po 90 minučių buvo taikomas azoto monoksido ir molekulinio vandenilio mišinio įkvėpimas, kitai – vien azoto monoksido įkvėpimas, o trečiajai – kontrolė (šaltinis: Pozdnyakova ir kt., „Terapevticheskii Arkhiv“). Kombinuoto įkvėpimo grupės pacientai nueidavo didesnį atstumą atliekant standartinį 6 minučių ėjimo testą, o reaktyviųjų deguonies formų rodikliai sumažėjo labiau nei abiejose palyginamosiose grupėse. Tyrime nepranešta apie jokius sunkius nepageidaujamus reiškinius. Norint teisingai suprasti šį rezultatą, svarbiausia atsižvelgti į patį tyrimo planą: vandenilis visada buvo tiriamas kartu su azoto monoksidu, todėl neįmanoma atskirti, kokį poveikį turėjo vandenilis, o kokį – azoto monoksidas. Išsamiau apie tai, kaip įkvepiamą vandenilį ir vandenilio vandenį tyrėjai tiesiogiai lygina tarpusavyje, šiame įkvėpimo ir gėrimo palyginime.

Bendras vaizdas: kodėl tiek daug vandenilio tyrimų tebėra nedideli

Neseniai paskelbtoje molekulinio vandenilio ir osteoartrito veikimo mechanizmų apžvalgoje gerai apibūdinama dabartinė šios srities padėtis: nors vandenilio siūlomi antioksidaciniai, priešuždegiminiai ir antiapoptotiniai mechanizmai jau dešimtmečius domina ikiklinikinių tyrimų autorius, klinikinis pritaikymas, jų teigimu, „tebėra ankstyvoje stadijoje“ (šaltinis: Chen ir kt., „Medical Gas Research“). Toks apibūdinimas tinka ir visiems penkiems šio ketvirčio tyrimams: maži, vieno centro tyrimai, dažnai atliekami vienos tyrėjų grupės, tebėra įprastas reiškinys, o ne išimtis. Būtent todėl pirmoje dalyje pateiktus įrodymų vertinimo klausimus verta taikyti kiekvienam naujam tyrimui, ne tik tiems, kurių rezultatu jau ir taip abejojote. Skaitytojai, norintys daugiau sužinoti apie šio reiškinio finansavimą ir paskatas, gali skaityti šį straipsnį apie nedidelių vandenilio tyrimų ekonominę pusę, o šiame vadove žingsnis po žingsnio aptariama, kaip vertinti vandenilio tyrimo imties dydį, aklinimą, dozavimą ir finansavimą.

Visuose pirmiau aptartuose tyrimuose išsiskiria dar vienas dalykas: dozės ir vartojimo būdai labai skyrėsi – nuo konkrečios vandens koncentracijos plaukimo tyrime iki 90 minučių kasdienio įkvėpimo povidinio COVID-19 tyrime. Pastebėję šiuos skirtumus, skaitytojai gali peržiūrėti įvairiuose publikuotuose vandenilio tyrimuose iš tiesų naudotas dozes vienoje vietoje. Norint plačiau susipažinti su tuo, ką apskritai rodo vandenilio vandens tyrimai, neapsiribojant konkrečiais šio ketvirčio papildymais, verta pradėti nuo šios įrodymais pagrįstos vandenilio vandens apžvalgos.

Jei šio ketvirčio rezultatai paskatino apsvarstyti įkvepiamo vandenilio naudojimą, svarbu patikrinti, ar pasirinkto prietaiso specifikacijose pateikiami konkretūs ir patikrinami išvesties duomenys, o ne migloti teiginiai. Pavyzdžiui, „Hydrion Zenith“ nurodo grynumą ir srauto greitį kiekvienam iš septynių išvesties nustatymų – nuo 300 ml/min. iki 1 800 ml/min. Tai konkretūs duomenys, kuriuos galima palyginti su tuo, kas iš tiesų nurodyta pirmiau aptartuose tyrimuose, o ne su tuo, ką leidžia numanyti prekės aprašymas.

Prieš ką nors nuspręsdami, galite peržiūrėti visą vandenilio vandens ir įkvėpimo prietaisų asortimentą ir palyginti kelias specifikacijų lenteles. Kad ir ką pasirinktumėte, prie pirmiau aptartų tyrimų verta grįžti kitą ketvirtį: vienas tyrimas retai ką pakeičia, tačiau kelių nepriklausomų tyrimų visuma ilgainiui pakeičia bendrą vaizdą.